크툴루의 부름

„Tokios didžios jėgos ar būtybės galbūt ir tebėra išlikusios...

“Of such great powers or beings there may be conceivably a survival ...

išlikusios iš neįsivaizduojamai tolimų laikų, kai...

a survival of a hugely remote period when ...

sąmonė reiškėsi,

consciousness was manifested,

galimas daiktas,

perhaps,

pavidalais ir formomis, jau seniai atsitraukusiais prieš plūstančią žmonijos bangą...

in shapes and forms long since withdrawn before the tide of advancing humanity ...

formomis, kurių praskriejantį atminimą sugavo vien poezija ir legendos, pavadinusios jas dievais,

forms of which poetry and legend alone have caught a flying memory and called them gods,

pabaisomis,

monsters,

visų rūšių ir plaukų mitinėmis būtybėmis...“

mythical beings of all sorts and kinds....”

— Algernon Blackwood.

—Algernon Blackwood.

1.

1.

Siaubas moly.

The Horror in Clay.

Maloningiausias dalykas pasaulyje, manau,

The most merciful thing in the world,

yra žmogaus proto nepajėgumas susieti visko, kas jame yra.

I think,

Mes gyvename ramioje nežinojimo saloje juodų begalybės jūrų viduryje,

is the inability of the human mind to correlate all its contents.

ir nebuvo skirta, kad plauktume toli.

We live on a placid island of ignorance in the midst of black seas of infinity,

Mokslai, kiekvienas besiveržiantis sava kryptimi,

and it was not meant that we should voyage far.

iki šiol mažai mums kenkė;

The sciences,

tačiau kurią dieną atsietų žinių sudėjimas į vieną atvers tokias siaubingas tikrovės perspektyvas

each straining in its own direction,

ir tokią bauginančią mūsų vietą joje,

have hitherto harmed us little;

kad arba pakvaišime nuo to apreiškimo, arba bėgsime nuo mirtinos šviesos į naujo tamsos amžiaus ramybę ir saugumą.

but some day the piecing together of dissociated knowledge will open up such terrifying vistas of reality, and of our frightful position therein, that we shall either go mad from the revelation or flee from the deadly light into the peace and safety of a new dark age.

Teosofai nuspėjo šiurpų kosminio ciklo didingumą, kuriame mūsų pasaulis ir žmonių giminė – tik laikini atsitiktinumai.

Theosophists have guessed at the awesome grandeur of the cosmic cycle wherein our world and human race form transient incidents.

Jie užsiminė apie keistus išlikimus žodžiais, nuo kurių sustingtų kraujas, jei jų nemaskuotų glotnus optimizmas.

They have hinted at strange survivals in terms which would freeze the blood if not masked by a bland optimism.

Bet ne iš jų atėjo tas vienintelis žvilgsnis į uždraustus eonus, kuris mane sukausto, kai apie jį pamanau, ir varo iš proto, kai jį sapnuoju.

But it is not from them that there came the single glimpse of forbidden eons which chills me when I think of it and maddens me when I dream of it.

Tas žvilgsnis,

That glimpse,

kaip ir visi baisūs tiesos žvilgsniai,

like all dread glimpses of truth,

blykstelėjo iš atsitiktinio atskirų dalykų sudėjimo –

flashed out from an accidental piecing together of separated things —

šiuo atveju seno laikraščio žinutės ir mirusio profesoriaus užrašų.

in this case an old newspaper item and the notes of a dead professor.

Tikiuosi, niekas kitas šio sudėjimo neatliks;

I hope that no one else will accomplish this piecing out;

tikrai gi,

certainly,

kol būsiu gyvas,

if I live,

niekada sąmoningai nepridėsiu grandies prie tokios klaikios grandinės.

I shall never knowingly supply a link in so hideous a chain.

Manau, ir profesorius

I think that the professor,

buvo nusprendęs

too,

tylėti apie tą dalį, kurią žinojo,

intended to keep silent regarding the part he knew,

ir būtų sunaikinęs savo užrašus, jei jo nebūtų staiga pasiglemžusi mirtis.

and that he would have destroyed his notes had not sudden death seized him.