Nyčė čia puola filosofų įsitikinimus: jie tvirtina ieškantys tiesos be išankstinio nusistatymo. Jis klausia, iš kur kilo mūsų gėrio ir blogio idėjos, ir skiria ponų moralę, šlovinančią jėgą ir išdidumą, nuo vergų moralės, kuri nuolankumą ir gailestį paverčia dorybėmis.
Provokuojanti knyga, verčianti paklausti, kodėl tikime tuo, kuo tikime. Iš jos kilęs garsus sakinys: „jei ilgai žiūri į bedugnę, bedugnė taip pat žiūri į tave“.
Parašytą fragmentais, dažnai labai trumpais, ją skaitysite po vieną aforizmą, savo tempu, kalba, kurios mokotės.
