Mirus tėvui, Elinora ir Marijana Dešvud netenka šeimos namų ir su motina išvyksta gyventi į kotedžą Devone. Vyresnioji Elinora jausmus laiko savyje, o aistringoji Marijana sako viską, ką jaučia. Marijana įsimyli žavųjį Vilobį, kuris vieną lietingą dieną jai padėjo, ir neslepia savo laimės. O Elinora tyliai myli santūrųjį Edvardą.
Su lengva ironija Džeinė Ostin parodo du mylėjimo būdus, ir iki pat galo klausiame savęs, kuri iš seserų teisi.
Dėl sąmojingų dialogų šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.
