1902 metais Londone jauna rašytoja Džeinė Holand staiga išgarsėja. Jos draugas Džordžas Tankerėjus, genialus, bet dar nežinomas rašytojas, ją perspėja: jam šlovė yra pabaigos pradžia. Džeinė slapta jį myli, bet nuo pasaulio bėgantis Tankerėjus veda Rouzę, jauną tarnaitę, kuri jį slaugė.
Romanas kelia klausimą, nepraradusį savo jėgos: ar galima mylėti, tuoktis ir toliau rašyti, ir ar atsakymas tas pats moteriai ir vyrui?
Kai vertimas visada prieš akis, šį subtilų ir sąmojingą romaną galite atrasti kalba, kurios mokotės.
