Pilnas katalogas

Per Pirmąjį pasaulinį karą jaunas amerikietis Frederikas Henris kalnų fronte vairuoja greitosios pagalbos automobilius Italijos kariuomenei. Ten jis sutinka Katriną Barkli, anglų slaugę. Sužeistas jis gydomas Milano ligoninėje, ir jų romanas virsta didele meile. Hemingvėjus pats vairavo greitosios pagalbos automobilius šiame fronte, buvo sužeistas ir mylėjo slaugę. Jis pasakoja apie karą be didvyriškumo ir apie meilę, kuri bando ištrūkti iš karo. Dėl trumpų ir paprastų sakinių bei gausių dialogų jį lengva skaityti kalba, kurios mokotės.

XVI amžiuje Makiavelis, nuo valdžios nušalintas Florencijos diplomatas, parašo šį nedidelį traktatą, kad paaiškintų, kaip valdovas užgrobia valdžią ir, svarbiausia, kaip ją išlaiko. Jis remiasi senovės ir savo laikų Italijos pavyzdžiais ir be užuolankų pataria: ar geriau, kad bijotų, ar kad mylėtų, laikytis žodžio ar mokėti meluoti? Čia suprantame, kaip mąsto tie, kurie valdo, vadovauja ar derasi: jo pamokos apie valdžią galioja ir vakar, ir šiandien. Knyga tokia įžvalgi, kad iš jos gimė žodis „makiaveliškas“. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Šiuose Filipinų moksleiviams surinktuose tekstuose Chosė Rizalis pats pasakoja savo gyvenimą: vaikystę Kalamboje prie didelio ežero, motiną, kuri vakarais mokė jį skaityti, griežtą Binjano mokyklą, paskui sėkmę Manilos kolegijoje. Kituose puslapiuose kalbama apie jo keliones nuo Japonijos iki Anglijos ir tremtį Dapitane. Čia iš vidaus pažįstame Filipinų nacionalinį didvyrį, be to, randame patarlių, mįslių ir vieną jo šalies legendą. Parašyta paprastais sakiniais, ši nedidelė knyga lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Frederikas Daglasas gimsta vergas Merilando plantacijoje, nuo pat gimimo atskirtas nuo motinos. Vaikystėje jis slapta išmoksta skaityti, nors tai draudžiama, ir supranta, kad žinios yra kelias į laisvę. Jis pasakoja apie smūgius, badą, pasipriešinimą ir pabėgimą į Šiaurę. Sukrečiantis liudijimas, parašytas žmogaus, tapusio vienu didžiųjų balsų prieš vergiją. Dėl paprastų ir stiprių sakinių jį lengva skaityti kalba, kurios mokotės.

Po Trojos karo Odisėjas nori grįžti namo, į savo Itakos salą. Bet jam teks klajoti dešimt metų: jis susikauna su Kiklopu, išvengia sirenų giesmės ir atsispiria burtininkės Kirkės kerams. Tuo metu jo žmona Penelopė atstumia jaunikius, užplūdusius jos rūmus. Tai didžiausias literatūros nuotykis, tad poemos pavadinimas net tapo žodžiu: odisėja. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį pasakojimą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

1805 metais Sankt Peterburgo salonuose visi kalba apie Napoleoną. Pjeras Bezuchovas, nerangus jaunuolis, kuris paveldės milžinišką turtą, ieško gyvenimo prasmės. Jo draugas kunigaikštis Andrejus Bolkonskis išeina į karą, bėgdamas nuo nuobodulio, o jaunoji Nataša Rostova trykšta gyvenimo džiaugsmu. Nuo Austerlico iki Maskvos gaisro Tolstojus pina didžiuosius mūšius ir šeimų gyvenimą, meilę ir karą. Matome, kaip jo veikėjai auga, myli, klysta ir keičiasi, lyg pažįstami žmonės. Kai vertimas visada prieš akis, šis didysis romanas skaitomas kalba, kurios mokotės.

Paleistas po devyniolikos metų katorgos už pavogtą duonos kepalą, Žanas Valžanas visur atstumiamas, kol vieną vakarą jį į savo namus priima vyskupas. Tapęs kitu žmogumi ir gyvendamas svetima pavarde, jis priglaudžia mažąją Kozetę, kurią skriaudžia Tenardjė šeima, ir slapstydamasis ją augina. O inspektorius Žaveras netiki, kad katorgininkas gali pasikeisti. Aplink juos Viktoras Hugo prikelia visą amžių, iki pat Paryžiaus barikadų. Vienas jo veikėjų net tapo žodžiu: prancūzai iki šiol įžūlų Paryžiaus vaikėzą vadina „gavrošu“. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

1848 metais, revoliucijų išvakarėse, Marksas ir Engelsas išleidžia šį trumpą tekstą, kuris prasideda garsiu sakiniu: „Šmėkla klaidžioja po Europą, komunizmo šmėkla.“ Jie pasakoja istoriją kaip klasių kovą, aprašo buržuazijos iškilimą ir ragina darbininkus vienytis. Pritartumėte jo idėjoms ar ne, mažai tekstų taip pakeitė pasaulį. Paskutinis jo sakinys, „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, žinomas visur, o jį perskaičius lengviau suprasti didelę XX amžiaus dalį. Parašytą kaip kreipimąsi, jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės, o vertimas visada prieš akis.

Į šį rinkinį sudėtos penkios karalienės Viktorijos laikų angliškos novelės, visos apie meilę ir santuoką. Venecijoje paralyžiuotas dailininkas savo jauną kaimynę mato tik jos atspindyje kanalo vandenyje. Į Devono kaimą, kur gyvena kunigo duktė Peišens, visada sakanti, ką galvoja, atvyksta turtingas kapitonas iš Londono. Kiti pasakojimai yra apie avių augintoją, labai drovų žveją ir jauną poetą, kurių kiekvienas įsimylėjęs moterį. Penki autoriai, tarp jų Antonis Trolopas, į meilę žvelgia švelniai arba ironiškai. Trumpos istorijos, kurių kiekvieną perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Per Amerikos pilietinį karą jaunas ūkininkas Henris Flemingas, svajodamas apie šlovę, stoja į Šiaurės kariuomenę. Ištisas savaites jis laukia pirmojo mūšio ir svarsto, ar išsilaikys, ar pabėgs. Kai mūšis pagaliau prasideda, dūmai, triukšmas ir baimė nušluoja visas jo mintis apie didvyriškumą. Stivenas Kreinas gimė po šio karo ir niekada jo nematė, tačiau daugelis skaitytojų manė jį esant buvusiu kareiviu. Šis trumpas romanas pasakoja apie mūšį iš vidaus, iš arti rodydamas, ką jaučia išsigandęs žmogus. Dėl aiškių sakinių ir labai vaizdingų scenų jį malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

Bedarbis Etjenas Lantje vieną kovo naktį atvyksta prie Vorė šachtos Šiaurės Prancūzijoje ir įsidarbina angliakasio Maė brigadoje. Šachtos gelmėse jis patiria karštį, pavojų ir šeimų badą, o Maė duktė Katrina jo nepalieka abejingo. Pasipiktinęs Etjenas įtraukia angliakasius į didelį streiką prieš Kompaniją. Pavadinimas primena pavasario mėnesį, kai sudygsta sėklos, kaip teisingesnio pasaulio viltis. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Zola romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Harieta Džeikobs gimsta vergė Šiaurės Karolinoje. Kai ji paauglė, prie jos ima kabinėtis šeimininkas. Kad nuo jo pabėgtų ir apsaugotų savo vaikus, ji septynerius metus slepiasi mažytėje palėpėje pas močiutę, iš kur pro mažą skylutę žiūri į savo vaikus, kol pagaliau gali pabėgti į Šiaurę. Tai vienas retų moters parašytų pasakojimų apie vergiją. Ji sako tai, ką kiti nutylėdavo: ką vergija darė moterims ir motinoms. Ji pasakoja savo gyvenimą paprastai, kaip išpažintį, ir jos pasakojimas su jauduliu skaitomas kalba, kurios mokotės.

1625 metais jaunasis d'Artanjanas palieka savo Gaskonę ir vyksta į Paryžių su juokingu arkliu ir laišku karaliaus muškietininkų kapitonui. Jau pirmąją dieną jis iššaukia į dvikovą tris muškietininkus, Atosą, Portosą ir Aramį, kurie tampa jo draugais visam gyvenimui. Kartu jie gina karalienę nuo kardinolo Rišeljė ir pavojingosios Miledi. Dvikovos, jojimai ir sąmokslai: tai didysis apsiausto ir špagos romanas ir viena gražiausių draugystės istorijų literatūroje. Kupinas humoro, veiksmo ir gyvų dialogų, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Dešimtaisiais Trojos karo metais karalius Agamemnonas atima iš Achilo jam priklausiusią belaisvę. Įsiutęs didžiausias graikų karys pasitraukia į savo palapinę ir atsisako kovoti. Be jo graikų kariuomenė traukiasi, o trojėnas Hektoras nuveda savo vyrus iki pylimo, saugančio laivus. Poema prasideda Achilo „rūstybe“, ir iš jos išplaukia visa istorija. Tai pirmasis didysis Europos literatūros pasakojimas, o kai kurios scenos, kaip Hektoro atsisveikinimas su žmona Andromache, jaudina iki šiol. Kai vertimas visada prieš akis, šią didžiąją poemą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Paryžius, 1482 metai: per Kvailių šventę gražuolė Esmeralda šoka Grevo aikštėje. Kvazimodas, kuprotas katedros varpininkas, ir jį užauginęs arkidiakonas Klodas Frolas abu netenka dėl jos ramybės. Nuo Stebuklų kiemo iki gėdos stulpo mergina tampa pavojingų aistrų objektu. Hugo prikelia viduramžių Paryžių aplink katedrą. Romanas pavertė Kvazimodą vienu garsiausių literatūros personažų ir padėjo išgelbėti tuomet labai apleistą katedrą. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Viktoro Hugo romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Romoje, valdant imperatoriui Neronui, jaunas patricijus Vinicijus įsimyli Ligiją, svetimšalę karalaitę, augintą romėnų šeimoje. Įpratęs viską gauti, jis nori paimti ją jėga, bet ji pabėga, ir jis sužino, kad ji krikščionė. Kai Roma dega, o Neronas ieško kaltųjų, krikščionys metami žvėrims arenoje. Šis didysis meilės ir nuotykių romanas išgarsino autorių visame pasaulyje, o 1905 metais Senkevičius gavo Nobelio premiją. Pavadinimas kilęs iš garsaus klausimo: „Quo vadis, Domine?“, „Kur eini, Viešpatie?“ Kupiną veiksmo ir didingų scenų romaną skaitysite su aistra kalba, kurios mokotės.

Po aštuoniolikos metų Bastilijoje daktaras Manetas paleidžiamas ir susitinka su dukterimi Liuse, kuri manė jį mirus. Londone Liusė sutinka du keistai panašius vyrus: Čarlzą Darnėjų, prancūzų aristokratą, atsisakiusį savo pavardės, ir Sidnį Kartoną, puikų, bet nusivylusį advokatą. Netrukus prasideda Revoliucija ir nublokšia juos visus į Paryžių. Pirmasis jo sakinys, „Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai“, yra vienas garsiausių literatūroje, o pabaiga iki šiol sukrečia skaitytojus. Kupiną įtampos ir netikėtų posūkių romaną skaitysite su aistra kalba, kurios mokotės.

Per šventę Pirėjuje, Atėnų uoste, Sokratas su draugais klausia, kas yra teisingumas ir ar teisingas žmogus laimingesnis už neteisingą. Kad atsakytų, Sokratas įsivaizduoja idealų miestą, valdomą filosofų. Čia jis papasakoja garsųjį olos mitą: grandinėmis surakinti kaliniai laiko šešėlius ant sienos tikrove. Jau daugiau nei du tūkstančius metų ši knyga kursto diskusijas apie valdžią, auklėjimą ir tiesą. Ji ir šiandien padeda paklausti, kas turėtų valdyti ir kodėl. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį dialogą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Slaptas karaliaus Uterio sūnus, jaunasis Artūras auga pas riterį Ektorą, nieko nežinodamas apie savo kilmę. Penkiolikos metų jis ištraukia iš akmens kalaviją, kurio nė vienas didikas nepajėgė pajudinti, ir tampa karaliumi. Prie Apvaliojo stalo Lanselotas, Tristanas ir Galahadas leidžiasi į nuotykius ir Gralio paieškas. Merlinas, Ekskaliburas, Kamelotas: šios legendos, čia papasakotos pagal Tomą Malorį, įkvėpė nesuskaičiuojamas riterių istorijas. Papasakotos aiškiu ir gyvu stiliumi, jos su malonumu skaitomos kalba, kurios mokotės.

Diogenas Laertietis pasakoja senovės Graikijos filosofų gyvenimus ir idėjas, nuo Talio iki Epikūro. Matome, kaip Talis, žiūrėdamas į žvaigždes, įkrenta į griovį, o Diogenas Cinikas vidury dienos su žibintu rankoje ieško žmogaus arba prašo Aleksandro Didžiojo pasitraukti, kad neužstotų jam saulės. Juokingi ar stebinantys anekdotai daro didžiuosius mąstytojus artimus ir žmogiškus. Matydami, kaip kiekvienas gyveno, suprantame, ką jis mąstė: tai gyvi vartai į filosofijos ištakas. Kiekvienas gyvenimas yra atskiras pasakojimas, ir knygą skaitysite savo tempu kalba, kurios mokotės.

Vienuolika novelių apie XX amžiaus trečiojo dešimtmečio Kiniją. Čia sutinkame našlę, kurią per Naujuosius metus atstumia visas kaimas, nusivylusį mokslinčių, vieną geriantį smuklėje, jauną porą, kurią išskiria skurdas, ir vyrą, norintį užgesinti amžinąją savo kaimo šventyklos lempą. Po „Šauksmo“ Lu Sinas, didžiausias moderniosios Kinijos rašytojas, čia pateikia intymesnių istorijų, kurios švelniai ir blaiviai rodo besikeičiančią šalį. Novelės trumpos, ir jas skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

Našlaitė Denisa su dviem mažais broliais atvyksta iš Normandijos į Paryžių. Jos dėdę, smulkų audinių pirklį, nuskurdina priešais esanti didelė parduotuvė „Moterų laimė“. Denisa įsidarbina joje pardavėja, kitų darbuotojų pašiepiama, ir pamažu patraukia savininko, ambicingojo Oktavo Murė, dėmesį. Milžiniški skyriai, akinančios vitrinos, nesiskaitydamos išlaidaujančios pirkėjos: Zola pasakoja apie didžiųjų parduotuvių gimimą ir apie dorą merginą, kurios pinigais nenupirksi. Kai vertimas visada prieš akis, ši įtraukianti istorija lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

1930 metais Žakas Benvilis keturiasdešimčia trumpų skyrių pasakoja vaikams Prancūzijos istoriją, nuo Versingetorikso iki Didžiojo karo. Čia matome Chlodvigą ir Suasono vazą, Žaną d'Ark prie Orleano, Henriką IV ir jo „vištą puode“, Napoleoną prie Austerlico. Knygoje pasakojamos istorijos, o ne datos, ir ją puošia šešiasdešimt devynios Žobo, didžiojo savo laikų iliustratoriaus, graviūros. Tai paprastas ir gyvas įėjimas į Prancūzijos istoriją. Parašyta jauniesiems skaitytojams, paprastais sakiniais, ji lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Trojėnai pasiekė graikų laivus, ir laivynui gresia ugnis. Patroklas, Achilo draugas, gauna leidimą nešioti jo ginklus, kad juos atremtų, bet krinta nuo Hektoro smūgių. Iš skausmo pametęs galvą, Achilas grįžta į kovą su dievo Hefaisto nukaltais šarvais ir ieško Hektoro prie Trojos sienų. Šiame antrajame tome yra garsiausi poemos puslapiai: apie gedulą, kerštą ir gailestį, kurį priešas dar gali sukelti. Po beveik trijų tūkstančių metų jie neprarado savo jėgos. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį pasakojimą galite skaityti kalba, kurios mokotės.