Pilnas katalogas

Epiktetas, buvęs vergas, tapęs filosofu, pradeda nuo paprasto skirtumo. Yra tai, kas priklauso nuo mūsų: mūsų sprendimai, troškimai ir pasirinkimai. Ir yra tai, kas nuo mūsų nepriklauso: kūnas, pinigai, kitų nuomonė. Trumpomis maksimomis jis moko, kaip liautis nerimauti dėl to, kas mums nepavaldu, ir veikti ten, kur turime galios. Jo patarimai padeda išlaikyti ramybę sunkumų akivaizdoje ir mažiau pasiduoti įvykiams. Daugelis skaitytojų laiko jį šalia visą gyvenimą. Trumpus ir aiškius sakinius skaitysite po vieną, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Tėvams mirus Indijoje, Merė, vieniša ir kaprizinga mergaitė, išsiunčiama pas dėdę į didelį nuošalų Jorkšyro dvarą. Ten ji išgirsta apie sodą, užrakintą jau dešimt metų, ir galiausiai randa jo duris, paslėptas po gebenėmis. Naktimis dvaro koridoriuose aidi verksmas. Šviesi istorija, kurioje pavasarį atgimstantis sodas padeda vaikams pasveikti nuo vienatvės. Švelni ir įtraukianti, ši istorija su malonumu skaitoma kalba, kurios mokotės.

Juodasis Gražuolis, gražus juodas žirgas, pats pasakoja savo gyvenimą: ramią vaikystę pievoje, paskui darbo metus tarnaujant labai skirtingiems šeimininkams. Vieni jį prižiūri su meile, kiti elgiasi su juo šiurkščiai, ir kiekvieni nauji namai jam paruošia vis kitą gyvenimą. Šis jaudinantis romanas, pakeitęs visos epochos požiūrį į gyvūnus, kalba apie gerumą, pagarbą ir orumą. Parašytas paprastais žodžiais, šis klasikos kūrinys idealiai tinka skaityti kalba, kurios mokotės.

Lietingą vasario mėnesį Londone dvi viena kitos nepažįstančios moterys skaito tą patį skelbimą: Italijoje, prie jūros, tarp glicinijų ir saulės, balandžiui išnuomojama nedidelė viduramžių pilis. Kad pasidalytų išlaidas, jos susideda su dviem nepažįstamosiomis, jauna aristokrate ir sena ponia. Toli nuo Londono ir savo įpročių kiekviena jų pamažu keičiasi Italijos šviesoje. Šviesus ir humoro kupinas romanas, po kurio norisi išvykti. Parašytas lengvu ir gyvu stiliumi, jis su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Seneka, filosofas ir imperatoriaus Nerono patarėjas, rašo artimiesiems, kad padėtų jiems geriau gyventi. Pirmasis iš šių šešių dialogų teigia, kad gyvenimas nėra trumpas, bet mes jį iššvaistome, užsiėmę viskuo, tik ne gyvenimu. Kiti kalba apie sielos ramybę, laimingą gyvenimą ir išminčiaus ramumą įžeidimų akivaizdoje. Jo patarimai apie laiko naudojimą ir savitvardą tebekalba šių dienų skaitytojui, o daugelis jo sakinių sukurti tam, kad būtų įsiminti. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

1845 metais Henris Deividas Toro savo rankomis pasistato trobelę prie Voldeno tvenkinio Masačusetso miškuose ir dvejus metus gyvena ten vienas. Jis augina pupas, stebi metų laikus ir gyvūnus ir sumažina savo poreikius iki būtiniausių. Knyga, kuri kviečia paklausti savęs, ko iš tikrųjų reikia gyvenimui. Ji tapo atskaitos tašku visiems, kurie ieško paprastesnio, laisvesnio ir gamtai artimesnio gyvenimo. Kai vertimas visada prieš akis, ją galite skaityti skyrių po skyriaus, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Dvidešimt devynerių metų Valensė Stirling gyvena po motinos ir iš jos besišaipančios šeimos padu mažame Ontarijo miestelyje. Ji guodžiasi svajodama apie mėlyną pilį, kurioje pagaliau būtų laiminga. Tą dieną, kai gydytojas jai praneša, kad jai liko gyventi tik metai, ji nusprendžia niekieno nebeklausyti. Ji pagaliau sako, ką galvoja, palieka namus ir sutinka Barnį Snaitą, paslaptingą vyrą, apie kurį visas miestelis kalba blogai. Humoro kupina romantinė komedija apie drąsą pagaliau gyventi dėl savęs. Šis šviesus „Anės iš Žaliastogių“ autorės romanas su džiaugsmu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Bendžaminas Franklinas pasakoja savo gyvenimą sūnui, pradėdamas nuo mokinystės metų brolio spaustuvėje Bostone. Septyniolikos jis pabėga ir atvyksta į Filadelfiją beveik be skatiko, nešinas trimis dideliais duonos kepalais. Ten jis tampa spaustuvininku, leidžia laikraštį, įkuria biblioteką ir nusistato trylika dorybių, kurias kasdien žymi mažoje užrašų knygelėje. Tai vienas pirmųjų pasakojimų apie sėkmę, pasiektą darbu, ir daugelis skaitytojų joje iki šiol randa sveiko proto patarimų, kaip susitvarkyti ir įtikinti. Franklinas rašo su humoru ir paprastai, ir jo knyga lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.