Pilnas katalogas

Londone notaras Atersonas nerimauja dėl savo seno draugo, gerbiamo gydytojo daktaro Džekilo. Savo testamente Džekilas palieka visą turtą kažkokiam ponui Haidui, žiauriam žmogui, kurio visi bijo. Atersonas imasi tyrimo, kad suprastų, kas sieja šiuos du vyrus. Šis trumpas romanas kalba apie tamsiąją pusę, kurią kiekvienas nešiojasi savyje, ir veda prie vieno garsiausių literatūros atskleidimų. Dėl sparčaus ritmo šis klasikos kūrinys idealiai tinka skaityti kalba, kurios mokotės.

Vieną rytą Gregoras Zamza, kuklus prekybos agentas, pabunda pavirtęs milžinišku vabzdžiu. Uždarytas savo kambaryje, jis nebegali dirbti, o jo šeima, gyvenusi iš jo algos, turi išmokti su juo gyventi. Šis trumpas, trikdantis ir juodojo humoro persmelktas pasakojimas parodo, kas lieka iš žmogaus, kai šeima mato jame tik naštą. Kafka rašo paprastais ir tiksliais sakiniais: tai idealus tekstas pirmajam skaitymui kalba, kurios mokotės.

Londone dailininkas tapo Doriano Grėjaus, nepaprastai gražaus jaunuolio, portretą. Prieš paveikslą Dorianas ištaria norą: amžinai likti jaunam, o senti tegul vietoj jo portretas. Paveiktas ciniško lordo Henrio, jis pasineria į malonumų gyvenimą, ir kiekviena jo nuodėmė palieka pėdsaką drobėje. Tada Dorianas paslepia paveikslą nuo visų akių. Žavi istorija apie grožį, blogį ir amžinos jaunystės kainą, kurioje spindi Oskaro Vaildo sąmojis. Dėl humoro kupinų dialogų tai įtraukiantis skaitinys kalba, kurios mokotės.

Našlaitė, tetos skriausta, paskui auklėta griežtame pensione, Džeinė Eir tampa guvernante Tornfildo pilyje. Ten ji sutinka savo šeimininką poną Ročesterį, niūrų ir nenuspėjamą vyrą, kurį įsimyli. Bet namas slepia paslaptį, o naktimis koridoriuose aidi keisti garsai. Didelė meilės ir paslapties istorija, kurios centre herojė, atsisakanti išsižadėti savo laisvės ir orumo. Džeinė pati pasakoja savo istoriją, kaip išpažintį, ir romaną su aistra skaitysite kalba, kurios mokotės.

Jauną moterį, išsekusią po kūdikio gimimo, vyras gydytojas apgyvendina sename name, išnuomotame vasarai. Jai draudžiama rašyti ir dirbti, ir ji leidžia dienas kambaryje, išklijuotame bjauriais geltonais tapetais. Ji slapta rašo dienoraštį ir galiausiai ima tikėti, kad už sienos raštų kažkas juda. Šarlotė Perkins Gilman pati buvo patyrusi tokį poilsio gydymą, o šis trumpas pasakojimas sukelia nerimą, kuris auga su kiekvienu puslapiu. Jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Vienoje garsus rašytojas savo gimtadienį grįžta namo ir randa ilgą laišką be vardo ir adreso. Moteris pasakoja jam savo gyvenimą: ji myli jį nuo trylikos metų, nuo tos dienos, kai jis atsikraustė į butą priešais jos butą. Per tuos metus jis daug kartų ją sutiko, bet nė karto neatpažino. Kas ta nepažįstamoji ir kodėl ji rašo jam dabar? Šis trumpas Stefano Cveigo pasakojimas yra viena gražiausių neatsakytos meilės istorijų. Parašytą kaip išpažintį, vienu balsu, jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Grįžęs iš Europos, daktaras Simanas Bakamartė apsigyvena Itaguajyje, nedideliame Brazilijos miestelyje, ir atidaro ten bepročių namus, Žaliąjį namą, kad metodiškai tyrinėtų beprotybę. Iš pradžių jis uždaro kelis kiek keistus gyventojus, paskui gerbiamus žmones, paskui tiek daug, kad galiausiai prieglaudoje gyvena keturios penktosios miestelio gyventojų. Su kandžia ironija Mašadas de Asis, didžiausias Brazilijos rašytojas, kelia klausimą, kuris ir prajuokina, ir verčia susimąstyti: kas sprendžia, kas yra normalu? Šį trumpą, humoro kupiną pasakojimą perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Bedarbis Etjenas Lantje vieną kovo naktį atvyksta prie Vorė šachtos Šiaurės Prancūzijoje ir įsidarbina angliakasio Maė brigadoje. Šachtos gelmėse jis patiria karštį, pavojų ir šeimų badą, o Maė duktė Katrina jo nepalieka abejingo. Pasipiktinęs Etjenas įtraukia angliakasius į didelį streiką prieš Kompaniją. Pavadinimas primena pavasario mėnesį, kai sudygsta sėklos, kaip teisingesnio pasaulio viltis. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Zola romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Fiodoras Karamazovas, šykštus ir pasileidęs tėvas, pyksta su vyriausiuoju sūnumi Dmitrijumi dėl pinigų ir dėl tos pačios moters. Kiti du sūnūs eina priešingais keliais: Ivaną kankina blogio egzistavimas, o švelnusis Alioša yra vienuolyno naujokas. Vieną vakarą senis nužudomas, ir visi įtarimai krinta ant Dmitrijaus. Tai ir kriminalinis tyrimas, ir didysis šeimos romanas. Tai paskutinė Dostojevskio knyga, daugelio skaitytojų nuomone, pati didžiausia. Kai vertimas visada prieš akis, šį šedevrą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Penkiolika novelių, pasakojančių apie maždaug 1900 metų Dubliną, nuo vaikystės iki brandos. Mokinukas svajoja nueiti į didelį bazarą, mergina dvejoja, ar viską palikti ir išvykti su jūreiviu, kontoros tarnautojas skandina pyktį alkoholyje, šeima susirenka į kasmetinį balių per Kalėdas. Džoisas piešia paprastus žmones, įstrigusius kasdienybėje, tą akimirką, kai jų gyvenimas truputį pasvyra. Rinkinys baigiasi „Mirusiaisiais“, viena gražiausių kada nors parašytų novelių. Novelės trumpos, ir jas skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

Vieną rytą Jozefas K., svarbus banko tarnautojas, suimamas savo namuose, nežinodamas už ką. Vis dėlto jam leidžiama laisvai eiti į darbą. Jį teisiantis teismas posėdžiauja priemiesčio palėpėse, užverstose bylomis, ir niekas negali jam pasakyti, kuo jis kaltinamas. Kafka prašė savo draugo Makso Brodo po jo mirties sudeginti šį romaną kartu su kitais rankraščiais. Maksas Brodas atsisakė. Daugiausia iš šios knygos kilo žodis „kafkiškas“, apibūdinantis kiekvieną absurdišką padėtį, kai pasiklystama taisyklėse ir kabinetuose. Keistos, kartais beveik komiškos scenos, o vertimas visada prieš akis: romaną skaitysite kalba, kurios mokotės.

Šiaurės Anglijoje ponas Ernšo vieną dieną parsiveda namo Liverpulio gatvėse rastą vaiką: Hitklifą. Vaikas auga sename Vėtrų kalno ūkyje su namų dukterimi Katrina, kuri nuo jo nesitraukia. Bet Katrina atsigręžia į Edgarą Lintoną, turtingą kaimyną iš slėnio, ir įskaudintas Hitklifas neatleidžia. Emilė Brontė parašė tik šį romaną, ir jame papasakojo vieną garsiausių literatūros meilės istorijų: tamsią ir nuožmią meilę, stipresnę už protą. Istorija, kurią daugiausia pasakoja tarnaitė Nelė Din, lyg prie židinio, su aistra skaitoma kalba, kurios mokotės.

XIX amžiaus pabaigoje Paryžiuje Žoržas Diurua, buvęs kareivis be skatiko kišenėje, atsitiktinai sutinka draugą, tapusį žurnalistu, kuris įveda jį į savo laikraštį. Gražus vaikinas, be talento ir skrupulų, Diurua greitai supranta, kad moterys gali atverti jam visas duris. Mopasanas piešia suvedžiotojo, dėl sėkmės pasiruošusio viskam, portretą ir be užuolankų parodo spaudos, politikos ir pinigų užkulisius. Dėl gyvų skyrių ir aiškaus stiliaus romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Ivanas Iljičius yra gerbiamas teisėjas, susikūręs patogų, garbingą ir tvarkingą gyvenimą. Vieną dieną po menko kritimo šone atsiranda keistas skausmas ir nebepraeina. Jis pamažu supranta, kad jo liga sunki ir kad šeima mieliau apsimeta nieko nematanti. Mirties akivaizdoje jis klausia savęs, ar iš tikrųjų gyveno. Šis trumpas Tolstojaus pasakojimas neprarado savo jėgos: jis kelia klausimą, kurį galiausiai užduoda sau kiekvienas, apie tai, kas iš tikrųjų svarbu. Parašytas paprastu ir tiesiu stiliumi, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Po ilgų metų Paryžiuje Liubovė Ranevskaja grįžta į savo provincijos dvarą, paskendusį skolose. Reikia nuspręsti, kas bus su vyšnių sodu, jos vaikystės sodu. Aplink ją susirenka brolis, dukterys, senas tarnas, amžinas studentas ir pirklys, kurio tėvas buvo šios šeimos baudžiauninkas. Tai paskutinė Čechovo pjesė, kurią jis pats vadino komedija: joje susipina juokas ir melancholija, švelnus atsisveikinimas su nykstančiu pasauliu. Parašyta vien dialogais, ši trumpa pjesė lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

„Aš ligotas žmogus... Aš piktas žmogus.“ Taip prasideda apkartusio ir vienišo buvusio smulkaus valdininko, užsidariusio Sankt Peterburgo kampe, išpažintis. Pirmiausia jis provokuodamas aiškina, kodėl atmeta protą ir pažangą. Paskui pasakoja apie žeminantį vakarą su buvusiais draugais ir susitikimą su jauna moterimi Liza. Šis pasakotojas šaiposi iš visko, ir iš savęs, ir iš skaitytojo, ir vis dėlto žavi. Ši knyga dažnai laikoma įėjimu į didžiuosius Dostojevskio romanus. Kai vertimas visada prieš akis, šį karštligišką tekstą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Jauna guvernantė išvyksta prižiūrėti dviejų vaikų, Mailso ir Floros, į nuošalų Anglijos kaimo dvarą. Vaikai žavūs, beveik per daug. Netrukus ji pamato ant bokšto, paskui prie tvenkinio du siluetus, kurių ten neturėtų būti. Tikri vaiduokliai ar guvernantės beprotybė? Henris Džeimsas palieka abejonę iki paskutinės eilutės, ir būtent ši abejonė daro šį pasakojimą viena garsiausių vaiduoklių istorijų. Kai vertimas visada prieš akis, šį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Gustavas fon Ašenbachas, garsus ir senstantis rašytojas, išsekęs nuo darbo, išvyksta pailsėti į Veneciją. Savo dideliame Lido viešbutyje jį sužavi jauno lenkų berniuko Tadzio grožis, kuris jam atrodo tobulas. Tuo metu mieste slapta plinta epidemija. Šis trumpas romanas kalba apie žavėjimąsi grožiu ir apie labai savitvardų žmogų, kuris pamažu praranda bet kokią kontrolę. Tai vienas garsiausių XX amžiaus pasakojimų. Kai vertimas visada prieš akis, šį šedevrą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Juros lentpjovio sūnus Žiulienas Sorelis yra neturtingas, išdidus ir ambicingas ir slapta žavisi Napoleonu. Tapęs Verjero mero namų mokytoju, jis suvilioja jo žmoną ponią de Renal. Paskui, nuo Bezansono seminarijos iki markizo de La Molio rūmų Paryžiuje, jis kopia visuomenės, kuri jį niekina, laiptais. Tai didysis Stendalio romanas apie ambiciją ir meilę. Žiulienas, vienas prieš visą visuomenę, yra vienas žaviausių literatūros herojų. Kai vertimas visada prieš akis, šį šedevrą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Jaunasis Verteris apsigyvena ramiame Vokietijos kaime. Per balių jis sutinka Šarlotę, šviesią jauną moterį, kuri rūpinasi mažaisiais broliais ir seserimis, bet jau pažadėta kitam. Laiškuose savo draugui Vilhelmui Verteris pasakoja apie savo laimę, paskui apie kančią. Šis trumpas romanas per naktį išgarsino Gėtę. Visa Europa susižavėjo Verteriu, tad jaunuoliai ėmė, kaip ir jis, vilkėti mėlyną fraką ir geltoną liemenę. Parašytas laiškais, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Vol Strite teisininkas pasamdo naują perrašinėtoją Bartlbį, išblyškusį, tylų ir iš pradžių labai stropų jaunuolį. Vieną dieną, kai viršininkas paprašo jo kartu patikrinti nuorašą, Bartlbis paprasčiausiai atsako: „Verčiau ne.“ Paskui ta pačia fraze jis atsako į visus prašymus, niekada neišeidamas iš kontoros. Juokingas ir trikdantis kartu, šis trumpas pasakojimas kelia klausimą, kurio nepamirši: ką daryti su žmogumi, kuris mandagiai ir be pykčio viską atmeta? Jo frazė „verčiau ne“ tapo garsi visame pasaulyje. Pasakojimą perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Gražų birželio rytą Londone Klarisa Delovėj ruošiasi priėmimui, kurį rengia vakare. Visą dieną, kurią matuoja Bigbeno dūžiai, ji galvoja apie savo jaunystę ir apie Piterį Volšą, vyrą, už kurio neištekėjo. Kitoje miesto vietoje Septimas, buvęs kareivis, vis dar nešioja savyje karą. Visas romanas telpa į vieną dieną, o mes pereiname nuo vieno veikėjo prie kito, lyg girdėtume jų mintis. Jo pirmasis sakinys, kuriame ponia Delovėj praneša, kad gėlių nupirks pati, tapo garsus. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Paryžius, 1819 metai. Kukliame Voker pensione senasis Gorijo, buvęs vermišelių gamintojas, viską sau atsako dėl dviejų dukterų, ištekėjusių į aukštuomenę. Jo jaunas kaimynas Rastinjakas, neturtingas studentas iš provincijos, svajoja patekti į tą spindintį pasaulį. Paslaptingas Votrenas, kitas pensiono gyventojas, paaiškina jam negailestingas jo taisykles. Šis romanas pavertė Rastinjaką bendriniu prancūzų žodžiu, reiškiančiu ambicingą jaunuolį. Tai viena „Žmogiškosios komedijos“ viršūnių, apie pinigus, ambiciją ir tėvo meilę. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Balzako romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Gimęs vargšų prieglaudoje, Oliveris Tvistas auga alkanas ir vieną dieną išdrįsta paprašyti dar truputį košės, o tai sukelia skandalą. Jis pabėga į Londoną, kur pakliūva į Feigino, seno vyro, mokančio vaikų gaują vogti iš praeivių, rankas. Dikensas parodo Londono vargšų vaikų skurdą, o jo veikėjai, kaip gudrusis Feiginas, išliko garsūs. Jaudinanti istorija apie nekaltumą pasaulyje, kuris nieko nedovanoja. Dėl posūkių kupinų skyrių šį romaną su aistra skaitysite kalba, kurios mokotės.