Pilnas katalogas

Šiuose Filipinų moksleiviams surinktuose tekstuose Chosė Rizalis pats pasakoja savo gyvenimą: vaikystę Kalamboje prie didelio ežero, motiną, kuri vakarais mokė jį skaityti, griežtą Binjano mokyklą, paskui sėkmę Manilos kolegijoje. Kituose puslapiuose kalbama apie jo keliones nuo Japonijos iki Anglijos ir tremtį Dapitane. Čia iš vidaus pažįstame Filipinų nacionalinį didvyrį, be to, randame patarlių, mįslių ir vieną jo šalies legendą. Parašyta paprastais sakiniais, ši nedidelė knyga lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Frederikas Daglasas gimsta vergas Merilando plantacijoje, nuo pat gimimo atskirtas nuo motinos. Vaikystėje jis slapta išmoksta skaityti, nors tai draudžiama, ir supranta, kad žinios yra kelias į laisvę. Jis pasakoja apie smūgius, badą, pasipriešinimą ir pabėgimą į Šiaurę. Sukrečiantis liudijimas, parašytas žmogaus, tapusio vienu didžiųjų balsų prieš vergiją. Dėl paprastų ir stiprių sakinių jį lengva skaityti kalba, kurios mokotės.

Visai jaunas Laris Livingstonas pradeda dirbti maklerių kontoroje, žymėdamas biržos kursus lentoje. Jis tampa vienu didžiausių Vol Strito spekuliantų ir pasakoja apie savo genialius ėjimus, bankrotus ir viską, ko jo klaidos išmokė apie rinkas ir apie jį patį. Kultinė prekiautojų ir investuotojų knyga, iki šiol skaitoma dėl pamokų apie riziką, kantrybę ir savo emocijų valdymą. Papasakota pirmuoju asmeniu, lyg ilgas pokalbis, ji lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Harieta Džeikobs gimsta vergė Šiaurės Karolinoje. Kai ji paauglė, prie jos ima kabinėtis šeimininkas. Kad nuo jo pabėgtų ir apsaugotų savo vaikus, ji septynerius metus slepiasi mažytėje palėpėje pas močiutę, iš kur pro mažą skylutę žiūri į savo vaikus, kol pagaliau gali pabėgti į Šiaurę. Tai vienas retų moters parašytų pasakojimų apie vergiją. Ji sako tai, ką kiti nutylėdavo: ką vergija darė moterims ir motinoms. Ji pasakoja savo gyvenimą paprastai, kaip išpažintį, ir jos pasakojimas su jauduliu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Į šį nedidelį rinkinį sudėti garsiausi Džu Dzičingo prozos kūriniai. Tekste „Nugara“ nerangus tėvas pereina stoties bėgius, kad nupirktų sūnui apelsinų. Kitur autorius naktį vaikšto aplink lotosų tvenkinį mėnulio šviesoje arba plaukia valtimi Činhuai upe Nankine. Nagrinėjami visose Kinijos mokyklose, šie tekstai pavertė tą iš nugaros matomą tėvą vienu jaudinančiausių kinų literatūros prisiminimų. Trumpus, švelnius ir labai muzikalius tekstus skaitysite po vieną, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Lu Sinas prisimena savo vaikystę ir jaunystę: šimto augalų sodą, kuriame žaidė, seną auklę ir jos padovanotą knygą apie pabaisas, šventyklos šventę, kurią galėjo pamatyti tik atsakęs pamoką. Paskui ateina tėvo liga ir studijų metai Japonijoje pas profesorių Fudžino. Dešimt saldžiai karčių prisiminimų, kuriuose atrandame didžiausio moderniosios Kinijos rašytojo vaikystę ir senąją Kiniją. Šią trumpą knygą skaitysite prisiminimą po prisiminimo kalba, kurios mokotės.

Ketvirtasis „Užkapio memuarų“ tomas apima metus nuo 1815 iki 1828. Šatobrijanas pasakoja apie Šimtą dienų, kurias praleidžia Gente šalia karaliaus Liudviko XVIII, ir apie Vaterlo mūšį, kurio griaudėjimą girdi iš tolo. Paskui ateina Napoleono tremtis ir mirtis Šventosios Elenos saloje. Šatobrijanas pasakoja ir apie savo karjerą: jis buvo pasiuntinys Berlyne ir Londone, paskui užsienio reikalų ministras. Svarbus liudininkas iš vidaus pasakoja apie Napoleono žlugimą ir karalių sugrįžimą bei piešia savo draugės ponios Rekamjė portretą. Kai vertimas visada prieš akis, šiuos garsius memuarus galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Knyga prasideda pasakojimu apie Marką Antonijų, kuris prie Aktijaus palieka savo kariuomenę, kad pasivytų Kleopatrą. Paskui Lindonas Oras skyrius po skyriaus pasakoja apie kitas garsias istorijos poras, kurias aistra kartais pražudė. Kiekvienas skyrius skaitomas kaip trumpa tikra istorija, kurioje sužinome, ką meilė galėjo pakeisti didžiųjų šio pasaulio likime. Šias istorijas galite skaityti po vieną, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Bendžaminas Franklinas pasakoja savo gyvenimą sūnui, pradėdamas nuo mokinystės metų brolio spaustuvėje Bostone. Septyniolikos jis pabėga ir atvyksta į Filadelfiją beveik be skatiko, nešinas trimis dideliais duonos kepalais. Ten jis tampa spaustuvininku, leidžia laikraštį, įkuria biblioteką ir nusistato trylika dorybių, kurias kasdien žymi mažoje užrašų knygelėje. Tai vienas pirmųjų pasakojimų apie sėkmę, pasiektą darbu, ir daugelis skaitytojų joje iki šiol randa sveiko proto patarimų, kaip susitvarkyti ir įtikinti. Franklinas rašo su humoru ir paprastai, ir jo knyga lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Harieta Martino gimsta 1802 metais Noridže ir jau paauglystėje netenka klausos. Vis dėlto ji tampa rašytoja ir sulaukia milžiniškos sėkmės pasakojimais, kurie visiems paaiškina ekonomiką. Ji keliauja į Jungtines Valstijas, kur stoja prieš vergiją, paskui iškenčia penkerius ligos metus. Ji rašo ir dideliam Londono laikraščiui. Šioje biografijoje Florensa Fenvik Miler piešia laisvos ir nenuilstančios moters portretą, moters, kuri sugebėjo būti išgirsta tais laikais, kai moterų mažai klausydavo. Kai vertimas visada prieš akis, šis nepaprastas gyvenimas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.