Pilnas katalogas

1872 metais Londone Filijas Fogas, labai metodiškas anglų džentelmenas, lažinasi iš turto, kad apkeliaus pasaulį per aštuoniasdešimt dienų. Tą patį vakarą jis išvyksta su Paspartu, savo nauju tarnu, apsukriu prancūzu. Inspektorius Fiksas leidžiasi juos persekioti, įsitikinęs, kad turi reikalą su vagimi. Laivu, traukiniu ir net ant dramblio Fogas lenktyniauja su laiku, o netikėtumai seka vienas kitą iki pat paskutinio puslapio. Kupinas ritmo ir humoro, romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Hamburge profesorius Lidenbrokas, ūmus mokslininkas, kartu su sūnėnu Akseliu iššifruoja seną pergamentą. Islandų alchemikas jame tvirtina nusileidęs iki Žemės centro pro ugnikalnio kraterį. Profesorius tuoj pat išvyksta į Islandiją su Akseliu, kuris nė kiek nėra ramus, ir ten pasisamdo Hansą, tiek pat ramų, kiek tvirtą gidą. Po žeme jie atranda begalines galerijas, milžinišką jūrą ir seniai išnykusias būtybes. Žiulis Vernas taip gerai sujungia mokslą ir vaizduotę, kad skaitytojas tiki kiekvienu kelionės etapu. Akselio papasakotas su humoru ir įtampa, romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Tvarkydamas staiga mirusio senelio brolio popierius, vyras randa keistų užrašų, košmarų aprašymų ir pabaisą vaizduojančią statulėlę. Jis renka liudijimus iš visų pasaulio kampelių ir seka labai senovinio kulto, skirto Ktulhu, vandenyno dugne miegančiai būtybei, pėdsakais. Šiame trumpame pasakojime baimė kyla ne iš matomos pabaisos, o iš visko, ką nujaučiame. Būtent šis tekstas sukūrė Ktulhu mitą, nuo tada pakartotą žaidimuose ir romanuose. Jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Londone notaras Atersonas nerimauja dėl savo seno draugo, gerbiamo gydytojo daktaro Džekilo. Savo testamente Džekilas palieka visą turtą kažkokiam ponui Haidui, žiauriam žmogui, kurio visi bijo. Atersonas imasi tyrimo, kad suprastų, kas sieja šiuos du vyrus. Šis trumpas romanas kalba apie tamsiąją pusę, kurią kiekvienas nešiojasi savyje, ir veda prie vieno garsiausių literatūros atskleidimų. Dėl sparčaus ritmo šis klasikos kūrinys idealiai tinka skaityti kalba, kurios mokotės.

Viktoras Frankenšteinas, jaunas Ženevos mokslininkas, aistringai atsidavęs mokslui, sugeba įkvėpti gyvybę būtybei, sukurtai iš negyvos materijos. Pasibaisėjęs tuo, ką sukūrė, jis pabėga, o palikta būtybė turi viena pažinti pasaulį ir žmones, kurie ją atstumia. Tai romanas, pagimdęs garsiausią pabaisą. Jis kelia vis dar aktualų klausimą: kokia mūsų atsakomybė už tai, ką sukuriame? Didis romanas, kurį atrasite kalba, kurios mokotės, kai vertimas visada po ranka.

Anglų išradėjas aiškina draugams, kad laikas yra toks pat matmuo kaip ir kiti, paskui išvyksta savo paties sukurta mašina. Grįžęs išsekęs, jis aprašo labai tolimą ateitį, kurioje elojai, trapi ir nerūpestinga tauta, gyvena tarp sodų, o kitos būtybės slepiasi po žeme. Būtent su šia knyga kelionės laiku tapo didžiąja romanų tema. H. Dž. Velsas įsivaizduoja, kas nutiktų žmonijai, jei praraja tarp turtingųjų ir vargšų gilėtų tūkstančius metų. Papasakotas kaip istorija tarp draugų, šis trumpas romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

XIX amžiaus pabaigoje netoli Londono nukrenta keistas iš kosmoso atskriejęs cilindras. Iš jo išlenda marsiečiai, ginkluoti milžiniškomis mašinomis ir deginančiu spinduliu, o pasakotojas turi bėgti per chaose paskendusį Anglijos kaimą. Tai vienas pačių pirmųjų pasakojimų apie ateivių invaziją. Susidūrusi su marsiečiais, save nenugalima laikiusi civilizacija atranda savo trapumą. Pasakotojas aprašo įvykius diena po dienos, kaip liudijimą, ir romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Providense, Jungtinėse Valstijose, senas apleistas namas turi blogą vardą: jau daugiau nei šimtmetį jame gyvenantys žmonės suserga ir miršta vienas po kito. Pasakotojas ir jo dėdė, senas gydytojas, rausiasi miesto archyvuose. Tada jie nusprendžia praleisti naktį rūsyje, kur keistas pelėsis ant grindų piešia žmogaus pavidalą. Lavkraftas šį trumpą pasakojimą įkurdino tikroje savo miesto gatvėje, o baimė jame gimsta pamažu, labiau iš to, ką nujaučiame, nei iš to, ką matome. Jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

1930 metais mokslinė ekspedicija išvyksta tyrinėti Antarktidos. Už kalnų, aukštesnių nei Himalajai, du vyrai praskrenda virš milžiniško akmeninio miesto, apleisto prieš milijonus metų. Ant jo sienų skulptūros pasakoja jo statytojų, atkeliavusių iš žvaigždžių gerokai anksčiau už žmogų, istoriją. Pasakotojas rašo, kad sutrukdytų išvykti naujai ekspedicijai, o visą pasakojimą neša vienas klausimas: ką jie ten pamatė? Kai vertimas visada prieš akis, šią ekspediciją galite sekti kalba, kurios mokotės.

1866 metais visuose vandenynuose pastebima nežinoma jūrų pabaisa. Profesorius Aronaksas išvyksta jos medžioti su savo tarnu Konseliu ir žeberklininku Nedu Lendu. Išmesti į jūrą, jie paimami į „Nautilių“, nepaprastą povandeninį laivą, kuriam vadovauja paslaptingasis kapitonas Nemas. Būdami šio su pasauliu nutraukusio ryšius žmogaus belaisviai, jie kartu su juo keliauja po visus Žemės vandenynus ir atranda tuomet nežinomo povandeninio pasaulio stebuklus. Bet kas iš tikrųjų yra Nemas ir kodėl jis bėga nuo sausumos? Kupinas nuotykių ir atradimų, šis romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Pavadinimu „Geltonasis karalius“ sklinda uždrausta pjesė. Pirmasis veiksmas atrodo nekaltas, bet perskaitęs antrąjį žmogus išprotėja. Šiame novelių rinkinyje vienas vyras tiki, kad jam lemta valdyti Ameriką, skulptorius atranda vandenį, kuris gyvas būtybes paverčia marmuru, o dailininką persekioja kaimyninės bažnyčios sargas. Čia sutinkame Karkosą ir Geltonąjį ženklą, paslaptis, kurios žavėjo H. F. Lavkraftą ir daugelį vėlesnių autorių. Baimė čia kyla iš to, kas niekada neišsakoma iki galo. Noveles skaitysite po vieną, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Džonas Karteris, buvęs Virdžinijos karininkas, pasislepia Arizonos oloje ir staiga atsiduria Marse. Kadangi ten trauka silpnesnė, jis daro milžiniškus šuolius ir tampa nepaprastai stiprus. Paimtas į nelaisvę žalių milžinų karių, jis pelno jų pagarbą, paskui sutinka Dėją Toris, princesę, kaip ir jis belaisvę. Šis romanas, pirmasis ilgoje nuotykių Marse serijoje, įkvėpė mokslinės fantastikos autorių kartas. Kovos, draugystė ir meilė keičia viena kitą be atokvėpio. Papasakotas paties Džono Karterio, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Sienos apjuostoje Vieningojoje Valstybėje žmonės nebeturi vardų, tik numerius. Visi gyvena pagal tą patį tvarkaraštį, stikliniuose namuose, kur kiekvienas viską mato. D-503, laivo, kuris turi nunešti šią tobulą laimę į kitas planetas, inžinierius, rašo dienoraštį tų planetų gyventojams. Tada jis sutinka I-330, moterį, kuri nesilaiko taisyklių. Uždraustas Sovietų Sąjungoje, šis romanas yra vienas pačių pirmųjų didžiųjų pasakojimų apie totalitarinę visuomenę, o Džordžas Orvelas jį perskaitė prieš rašydamas „1984-uosius“. Parašytas kaip dienoraštis, trumpais užrašais, romanas skaitomas kalba, kurios mokotės, o vertimas visada prieš akis.

Jaunas notaras Džonatanas Harkeris vyksta į Transilvaniją užbaigti netoli Londono esančio namo pardavimo grafui Drakulai. Nuošalioje pilyje jis pastebi, kad šeimininkas niekada nevalgo, niekada nesirodo dieną ir neatsispindi veidrodyje. Netrukus Džonatanas supranta, kad yra kalinys. Tai romanas, sukūręs garsiausią vampyrą ir amžiams įtvirtinęs jo paveikslą: pilis, naktis, iltys ir slankiojanti baimė. Papasakotas per dienoraščius ir laiškus, jis skaitomas kaip įtampos romanas kalba, kurios mokotės.

Ateityje, kai žmonės gyvena Žemėje, Marse ir Veneroje, Bakas Kendalas patruliuoja Saulės sistemos pakraščiuose. Netoli Plutono jį užpuola milžiniškas laivas ir pabėga greičiau už šviesą. Jo vadai mano, kad tai piratai. O jis, būdamas ir fiziku, supranta, kad priešas atkeliavo iš kitos žvaigždės ir kad link Saulės sistemos artėja visas laivynas. Šis XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio mokslinės fantastikos klasikos kūrinys pasakoja apie lenktynes su laiku, siekiant išgelbėti žmoniją. Kad laimėtų, Kendalas turės išrasti ginklą, kurio dar niekas neįsivaizdavo. Sparčiai papasakotas, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Henkas Morganas, Konektikuto ginklų gamyklos cecho viršininkas, gauna smūgį į galvą ir pabunda karaliaus Artūro Anglijoje, VI amžiuje. Pasmerktas sudeginti ant laužo, jis išsigelbsti paskelbdamas saulės užtemimą, kurio datą žino, ir iš karto laikomas burtininku, galingesniu už Merliną. Tapęs „Bosu“, jis Apvaliojo stalo riterių šalyje įveda telegrafą, laikraščius ir mokyklas. Markas Tvenas linksminasi šiuo dviejų epochų susidūrimu viename pačių pirmųjų kelionių laiku romanų. Kupinas humoro ir gyvų dialogų, romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Išsigelbėjęs po laivo sudužimo, Edvardas Prendikas išlaipinamas nuošalioje Ramiojo vandenyno saloje, kur gyvena ištremtas mokslininkas daktaras Moro ir jo padėjėjas. Naktimis iš laboratorijos sklinda riksmai. Keisti salos gyventojai kartoja Įstatymą kaip maldą: „Nevaikščioti keturiomis, toks Įstatymas.“ H. Dž. Velsas kelia vis dar aktualų klausimą: kiek toli mokslas turi teisę eiti ir kas skiria žmogų nuo gyvūno? Kupinas įtampos, šis romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Marse pagrobiama Ptarto princesė Tuvija, o kaltinamas Kartoris, Džono Karterio sūnus. Kad ją surastų ir apvalytų savo vardą, jis pereina dykumas iki Lotaro, užmiršto miesto, kurio gyventojai mintimis sukuria ištisas šmėklų lankininkų armijas. Šiame ketvirtajame Marso ciklo romane vadeles perima nauja herojų karta: kovos, pavydūs varžovai ir keisti miestai. Sparčiai papasakotas, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Laive, kuriuo grįžta iš Niujorko, pasiturintis anglas Arturas Marselis sutinka Herbertą Brandą, puikų mokslininką, kuriam visata yra klaida. Arturą sužavi mokslininko sesuo Natali. Kad liktų šalia jos, jis įstoja į Brando vadovaujamą slaptą draugiją ir sužino, kad jos nariai bendrauja mintimis. Jie nori sunaikinti Žemę atomuose slypinčia energija. Parašytas 1895 metais, gerokai prieš atominę bombą, šis keistas romanas jau įsivaizduoja, kaip mokslas tampa grėsme visam pasauliui. Papasakotas pirmuoju asmeniu, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

XX amžiaus pradžioje Niujorke Viljamas Destinas, nusigyvenęs jaunuolis, verčiasi magijos triukais su visų spalvų dažytomis pelėmis. Viena jų, žalia, pabėga pas jo kaimynę Etelindą, jauną dailininkę. Tapęs jos vyru, Viljamas išranda aparatą, kuris pagauna „psichines sroves“ ir sujungia du vienas kitam skirtus žmones. Su Etelinda ir savo svaine Sacharisa jis įkuria bendrovę „Žalioji pelė“, kad praturtėtų. Bet kiekvienas bandymas sukelia netikėtų ir komiškų susitikimų: tai lengva fantazija, kuri žaidžia su mokslu ir meile. Dėl gyvų dialogų šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

Ateityje, kai žmonės jau kolonizavo Marsą, jaunas leitenantas Deividas Koristonas vyksta į milžinišką kosminę stotį Žemės orbitoje, pro kurią keliauja visi laivai. Kelionėje jo akyse nužudomas Helenos Ramzi, galingo Marso magnato dukters, asmens sargybinis. Paskui jauna moteris dingsta. Stotyje niekas Koristonu netiki: manoma, kad kelionė jam sujaukė protą. Bet jis atranda, kad po kaukėmis slepiasi apsišaukėliai, ir imasi tyrimo: tai romanas tarp detektyvo ir kosminio nuotykio. Sparčiai papasakotas, šis romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Džeimsas di Grizas, vadinamas „Slidžiuoju Džimu“, yra buvęs genialus sukčius, prievarta užverbuotas Specialiojo korpuso, slaptosios policijos, veikiančios tarp žvaigždžių. Jis nuobodžiauja tvarkydamas archyvus, kai sužino, kad maža rami planeta Čitanuvas slapta stato milžinišką prieš tūkstantį metų išnykusio tipo šarvuotį. Persirengęs admirolu, jis vienas išvyksta tirti. Humoro kupinas mokslinės fantastikos nuotykis, kurį pasakoja tiek pat gudrus, kiek įžūlus herojus. Šį trumpą, gyvą ir ironišką pasakojimą perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Už per daug atvirą straipsnį jaunas diplomatas Stivenas Silkas pasiunčiamas ambasadoriumi į Naująjį Teksasą, teksasiečių palikuonių apgyventą planetą, kuri tiekia mėsą visai galaktikai. Jo pirmtakas ką tik ten nužudytas. Silkas greitai sužino, kad ten politiko nužudymas nebūtinai yra nusikaltimas: teismas tik sprendžia, ar auka to nusipelnė. Humoro kupina politinė komedija, kurioje jaunas ambasadorius dar turi sužlugdyti invaziją, kurią rengia kaimyninė ateivių tauta. Papasakotas sparčiai, šis trumpas romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

1900 metų lapkričio 5 dieną vidury Atlanto skraidantis metalo ir stiklo laivas pasiveja amerikiečių keleivinį laivą. Jo savininkas lordas Redgreivas, turtingas anglas, pasiima į laivą Zaidi Renik, jauną amerikietę, plaukusią į Europą tekėti už vyro, kurio nemyli. Jie susituokia ir leidžiasi į medaus mėnesio kelionę į Mėnulį, Marsą, Venerą ir didžiąsias planetas. Ten jie atranda griuvėsiais nusėtą mirusį pasaulį ir keistas tautas. Šis gyvas ir dažnai juokingas pasakojimas parodo, kaip buvo įsivaizduojama Saulės sistema dar prieš išrandant lėktuvą. Parašytas su užsidegimu, šis romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.