Pilnas katalogas

Šioje išminčiui Lao Dzi priskiriamoje nedidelėje knygoje surinktas aštuoniasdešimt vienas trumpas eilėraštis apie Dao, kelią, kuris veda visus dalykus. Knyga šlovina vandenį, kuris savo lankstumu nugali akmenį, ir tuštumą, kuri indą padaro naudingą. Jau daugiau nei du tūkstančius metų jos skaitytojai mokosi iš jos veikti be prievartos, likti paprasti ir rasti ramybę. Labai trumpus jos tekstus skaitysite po vieną, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Kad išvengtų savo pareigų, du jauni Londono aukštuomenės vyrai drąsiai meluoja. Džekas išsigalvoja brolį, vardu Ernestas, ir taip vadinasi kiekvieną kartą, kai eina pasilinksminti į miestą. O Aldžernonas išsigalvoja sergantį draugą, kad pabėgtų nuo nuobodžių vakarienių. Viskas susipainioja, kai dvi jaunos moterys pareiškia, kad tekės tik už vyro, vardu Ernestas. Tai juokingiausia Oskaro Vaildo komedija, kurioje kiekviena replika žaižaruoja sąmoju. Parašytą gyvais ir trumpais dialogais, ją lengvai skaitysite kalba, kurios mokotės.

Po Trojos karo Odisėjas nori grįžti namo, į savo Itakos salą. Bet jam teks klajoti dešimt metų: jis susikauna su Kiklopu, išvengia sirenų giesmės ir atsispiria burtininkės Kirkės kerams. Tuo metu jo žmona Penelopė atstumia jaunikius, užplūdusius jos rūmus. Tai didžiausias literatūros nuotykis, tad poemos pavadinimas net tapo žodžiu: odisėja. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį pasakojimą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Dešimtaisiais Trojos karo metais karalius Agamemnonas atima iš Achilo jam priklausiusią belaisvę. Įsiutęs didžiausias graikų karys pasitraukia į savo palapinę ir atsisako kovoti. Be jo graikų kariuomenė traukiasi, o trojėnas Hektoras nuveda savo vyrus iki pylimo, saugančio laivus. Poema prasideda Achilo „rūstybe“, ir iš jos išplaukia visa istorija. Tai pirmasis didysis Europos literatūros pasakojimas, o kai kurios scenos, kaip Hektoro atsisveikinimas su žmona Andromache, jaudina iki šiol. Kai vertimas visada prieš akis, šią didžiąją poemą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Penkiolika novelių, pasakojančių apie maždaug 1900 metų Dubliną, nuo vaikystės iki brandos. Mokinukas svajoja nueiti į didelį bazarą, mergina dvejoja, ar viską palikti ir išvykti su jūreiviu, kontoros tarnautojas skandina pyktį alkoholyje, šeima susirenka į kasmetinį balių per Kalėdas. Džoisas piešia paprastus žmones, įstrigusius kasdienybėje, tą akimirką, kai jų gyvenimas truputį pasvyra. Rinkinys baigiasi „Mirusiaisiais“, viena gražiausių kada nors parašytų novelių. Novelės trumpos, ir jas skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

Airijoje jaunas Stivenas Dedalas auga katalikų šeimoje, kuri pamažu skursta. Mokydamasis pas jėzuitus, kurį laiką įbaugintas pamokslo apie pragarą, jis net sulaukia pasiūlymo tapti kunigu. Bet jaučia, kaip jame auga kitas pašaukimas: menas. Džoisas čia vos pridengęs pasakoja savo paties jaunystę: kaip jautrus berniukas tampa rašytoju, norinčiu mąstyti savarankiškai. Herojaus pavardė primena Dedalą, graikų mitologijos veikėją, kuris pasidarė sparnus, kad pabėgtų. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Džoiso romaną galite atrasti kalba, kurios mokotės.

Pavadinimu „Geltonasis karalius“ sklinda uždrausta pjesė. Pirmasis veiksmas atrodo nekaltas, bet perskaitęs antrąjį žmogus išprotėja. Šiame novelių rinkinyje vienas vyras tiki, kad jam lemta valdyti Ameriką, skulptorius atranda vandenį, kuris gyvas būtybes paverčia marmuru, o dailininką persekioja kaimyninės bažnyčios sargas. Čia sutinkame Karkosą ir Geltonąjį ženklą, paslaptis, kurios žavėjo H. F. Lavkraftą ir daugelį vėlesnių autorių. Baimė čia kyla iš to, kas niekada neišsakoma iki galo. Noveles skaitysite po vieną, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Po ilgų metų Paryžiuje Liubovė Ranevskaja grįžta į savo provincijos dvarą, paskendusį skolose. Reikia nuspręsti, kas bus su vyšnių sodu, jos vaikystės sodu. Aplink ją susirenka brolis, dukterys, senas tarnas, amžinas studentas ir pirklys, kurio tėvas buvo šios šeimos baudžiauninkas. Tai paskutinė Čechovo pjesė, kurią jis pats vadino komedija: joje susipina juokas ir melancholija, švelnus atsisveikinimas su nykstančiu pasauliu. Parašyta vien dialogais, ši trumpa pjesė lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Gustavas fon Ašenbachas, garsus ir senstantis rašytojas, išsekęs nuo darbo, išvyksta pailsėti į Veneciją. Savo dideliame Lido viešbutyje jį sužavi jauno lenkų berniuko Tadzio grožis, kuris jam atrodo tobulas. Tuo metu mieste slapta plinta epidemija. Šis trumpas romanas kalba apie žavėjimąsi grožiu ir apie labai savitvardų žmogų, kuris pamažu praranda bet kokią kontrolę. Tai vienas garsiausių XX amžiaus pasakojimų. Kai vertimas visada prieš akis, šį šedevrą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Į šį rinkinį sudėtos devynios Oskaro Vaildo pasakos. Paauksuota statula ir kregždė gelbsti miesto vargšus, lakštingala nori padovanoti raudoną rožę įsimylėjusiam studentui, o savanaudžio milžino sode vis nesibaigia žiema. Čia sutinkame ir jauną karalių, infantę ir žveją, pasiruošusį atsisakyti savo sielos. Parašytos tiek vaikams, tiek suaugusiems, šios poetiškos ir ironijos kupinos pasakos jaudina ir po daugiau nei šimtmečio. Kiekvieną pasaką perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Gražų birželio rytą Londone Klarisa Delovėj ruošiasi priėmimui, kurį rengia vakare. Visą dieną, kurią matuoja Bigbeno dūžiai, ji galvoja apie savo jaunystę ir apie Piterį Volšą, vyrą, už kurio neištekėjo. Kitoje miesto vietoje Septimas, buvęs kareivis, vis dar nešioja savyje karą. Visas romanas telpa į vieną dieną, o mes pereiname nuo vieno veikėjo prie kito, lyg girdėtume jų mintis. Jo pirmasis sakinys, kuriame ponia Delovėj praneša, kad gėlių nupirks pati, tapo garsus. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Į šį nedidelį rinkinį sudėti garsiausi Džu Dzičingo prozos kūriniai. Tekste „Nugara“ nerangus tėvas pereina stoties bėgius, kad nupirktų sūnui apelsinų. Kitur autorius naktį vaikšto aplink lotosų tvenkinį mėnulio šviesoje arba plaukia valtimi Činhuai upe Nankine. Nagrinėjami visose Kinijos mokyklose, šie tekstai pavertė tą iš nugaros matomą tėvą vienu jaudinančiausių kinų literatūros prisiminimų. Trumpus, švelnius ir labai muzikalius tekstus skaitysite po vieną, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Senųjų legendų Ispanijoje medžiotojas prie paslėpto šaltinio randa žaliaakę moterį. Jaunas poetas naktį vejasi nepažįstamąją, kuri galbūt tėra mėnulio spindulys. Kitur aklas vargonininkas groja muziką, kuri nugali mirtį. Į šį rinkinį sudėti šeši tokie pasakojimai, tarp sapno ir šiurpulio. Bekeras, didis ispanų romantizmo poetas, pasakoja juos lyg prie židinio, paprastu ir muzikaliu stiliumi. Kiekvienas pasakojimas trumpas, ir jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Perdikanas, ką tik gavęs daktaro laipsnį, grįžta į tėvo pilį, o tėvas nori jį apvesdinti su pussesere Kamile, vos išėjusia iš vienuolyno. Kamilė jį atstumia. Kad ją įgeltų, Perdikanas apsimeta, kad mergina Rozetę, jauną kaimietę, ir abiejų pusbrolių išdidumo žaidimas darosi vis pavojingesnis. Tarp juoko ir ašarų ši Miuse pjesė turi vieną gražiausių monologų apie meilę, o jos pavadinimas tapo posakiu: su meile nejuokaujama. Parašytą gyvais ir trumpais dialogais, ją perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Silvija turi tekėti už Doranto, kurio niekada nematė. Kad galėtų jį stebėti neatpažinta, ji užima savo tarnaitės Lizetės vietą. Bet Dorantas sugalvojo lygiai tą patį ir atvyksta persirengęs tarnu. Tada kiekvienas įsimyli tą, kurį laiko tarnu, ir nebežino, ką daryti su savo širdimi. Tai garsiausia Marivo komedija, labai subtilus kaukių ir jausmų žaidimas. Jos autorius net davė prancūzų kalbai žodį: „marivodažas“, taip prancūzai vadina žaismingą, rafinuotą flirtą. Parašytą gyvais ir trumpais dialogais, ją lengvai skaitysite kalba, kurios mokotės.

Tonijus Krėgeris, gerbiamos Liubeko šeimos sūnus, auga jausdamasis kitoks. Jis žavisi savo draugu Hansu Hansenu, šviesiaplaukiu ir savimi pasitikinčiu, paskui įsimyli šviesiaplaukę Ingę, kuri jo nepastebi. Tapęs rašytoju, jis nesijaučia savo vietoje nei tarp menininkų, nei tarp „normalių“ žmonių, kuriems slapta pavydi. Tomas Manas įdėjo čia daug savęs: tai knyga visiems, kurie kada nors jautėsi kitokie. Šis trumpas pasakojimas skaitomas kalba, kurios mokotės, kai vertimas visada po ranka.

1845 metais Henris Deividas Toro savo rankomis pasistato trobelę prie Voldeno tvenkinio Masačusetso miškuose ir dvejus metus gyvena ten vienas. Jis augina pupas, stebi metų laikus ir gyvūnus ir sumažina savo poreikius iki būtiniausių. Knyga, kuri kviečia paklausti savęs, ko iš tikrųjų reikia gyvenimui. Ji tapo atskaitos tašku visiems, kurie ieško paprastesnio, laisvesnio ir gamtai artimesnio gyvenimo. Kai vertimas visada prieš akis, ją galite skaityti skyrių po skyriaus, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Šiame rinkinyje proza papasakotos šešios didžiosios Šekspyro tragedijos. Čia sutinkame princą Hamletą, kuris nori atkeršyti už tėvą, Makbetą, žmonos pastūmėtą į nusikaltimą, pavydųjį maurą Otelą ir seną karalių Lyrą, dukterų išduotą. Yra ir Romeo bei Džuljeta, Veronos įsimylėjėliai, ir neapsakomai turtingas Timonas Atėnietis. Parašyti 1807 metais jauniesiems skaitytojams, šie pasakojimai garsiausiose vietose išsaugo paties Šekspyro žodžius. Tai paprasčiausias būdas įžengti į jo kūrybą. Papasakotos paprastai, šios istorijos lengvai skaitomos kalba, kurios mokotės.

Trojėnai pasiekė graikų laivus, ir laivynui gresia ugnis. Patroklas, Achilo draugas, gauna leidimą nešioti jo ginklus, kad juos atremtų, bet krinta nuo Hektoro smūgių. Iš skausmo pametęs galvą, Achilas grįžta į kovą su dievo Hefaisto nukaltais šarvais ir ieško Hektoro prie Trojos sienų. Šiame antrajame tome yra garsiausi poemos puslapiai: apie gedulą, kerštą ir gailestį, kurį priešas dar gali sukelti. Po beveik trijų tūkstančių metų jie neprarado savo jėgos. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį pasakojimą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Prieš aštuonerius metus, artimųjų patarta, Anė Eliot atsisakė tekėti už Frederiko Ventvorto, jauno neturtingo jūrų karininko. Dabar jos tėvas, nusigyvenęs dėl savo tuštybės, turi išnuomoti šeimos dvarą. Ir Ventvortas grįžta, tapęs kapitonu, turtingas ir labai geidžiamas. Anė nuolat jį mato, bet niekas nepasakoma atvirai. Paskutinis užbaigtas Džeinės Ostin romanas pasakoja apie antrą galimybę meilėje su ją išgarsinusiu subtilumu ir ironija. Dėl sąmojingų dialogų ir mielos herojės šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

Apsigyvenęs sename Provanso malūne, Dodė rašo savo skaitytojams Paryžiuje to krašto istorijas. Čia sutinkame pono Segeno ožką, svajojančią apie laisvę kalnuose, Kukunjano kleboną, kuris pamokslu apie pragarą priverčia drebėti savo parapijiečius, ir tėvą Gošė, kurio eliksyras praturtina jo vienuolyną. Tarp farso, legendos ir melancholijos šios pasakos žinomos ištisoms vaikų kartoms, o kiekviename puslapyje jaučiama saulė ir mistralis. Trumpas, paprastu ir muzikaliu stiliumi parašytas pasakas skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

Luiza Gainė piešia šešių senosios Anglijos žmonių, likusių didžiųjų vardų šešėlyje, portretus; tarp jų yra poeto Džono Dono draugė ir du Samuelio Džonsono draugai. Nuo 1561 iki 1830 metų ji seka jų šeimas, draugystes ir kūrinius. Šie gyvi, tikrų detalių kupini portretai įveda į tris šimtmečius anglų gyvenimo pro mažąsias duris, draugysčių ir kasdienybės duris. Kiekvieną portretą skaitysite atskirai, savo tempu, kalba, kurios mokotės.