Pilnas katalogas

Per Pirmąjį pasaulinį karą jaunas amerikietis Frederikas Henris kalnų fronte vairuoja greitosios pagalbos automobilius Italijos kariuomenei. Ten jis sutinka Katriną Barkli, anglų slaugę. Sužeistas jis gydomas Milano ligoninėje, ir jų romanas virsta didele meile. Hemingvėjus pats vairavo greitosios pagalbos automobilius šiame fronte, buvo sužeistas ir mylėjo slaugę. Jis pasakoja apie karą be didvyriškumo ir apie meilę, kuri bando ištrūkti iš karo. Dėl trumpų ir paprastų sakinių bei gausių dialogų jį lengva skaityti kalba, kurios mokotės.

Po aštuoniolikos metų Bastilijoje daktaras Manetas paleidžiamas ir susitinka su dukterimi Liuse, kuri manė jį mirus. Londone Liusė sutinka du keistai panašius vyrus: Čarlzą Darnėjų, prancūzų aristokratą, atsisakiusį savo pavardės, ir Sidnį Kartoną, puikų, bet nusivylusį advokatą. Netrukus prasideda Revoliucija ir nublokšia juos visus į Paryžių. Pirmasis jo sakinys, „Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai“, yra vienas garsiausių literatūroje, o pabaiga iki šiol sukrečia skaitytojus. Kupiną įtampos ir netikėtų posūkių romaną skaitysite su aistra kalba, kurios mokotės.

Džiazo amžiaus Amerikoje paslaptingasis Džėjus Getsbis kiekvieną savaitgalį savo rezidencijoje prie vandens rengia milžiniškus vakarėlius. Jo jaunas kaimynas pamažu sužino, kas slypi už šios prabangos: jaunystės meilė, kurios Getsbis niekada nepamiršo. Be meilės istorijos, šis trumpas Ficdžeraldo romanas piešia kritišką visuomenės, apžavėtos pinigų ir išorės blizgesio, portretą. Ficdžeraldas rašo elegantiškai ir aiškiai, ir jo romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Anglijos kaime ponia Benet turi vienintelę mintį: ištekinti savo penkias dukteris. Kaimynystėje apsigyvenęs turtingas jaunuolis ponas Binglis ją pradžiugina, bet jo draugas ponas Darsis jau per pirmąjį balių pasirodo šaltas ir išdidus. Elizabeta, antroji iš seserų, gyva ir pašaipi, iš karto jo nepakenčia. Sąmojingos replikos ir linksmas žvilgsnis į šeimas ir santuokas daro šį romaną viena mylimiausių literatūros komedijų. Kai vertimas visada prieš akis, elegantišką ir ironišką Džeinės Ostin stilių su malonumu skaitysite kalba, kurios mokotės.

Brolis ir sesuo Princo Edvardo saloje laukė berniuko iš našlaičių prieglaudos, kad padėtų ūkyje. Atvyksta rudaplaukė mergaitė: Anė, plepi, svajinga ir kupina vaizduotės. Ji sujaukia ramų Žaliastogių gyvenimą ir pamažu užkariauja visų širdis. Šviesus ir humoro kupinas romanas apie vaikystę, draugystę ir poreikį būti mylimam, kuris žavi jau ne vieną skaitytojų kartą. Dėl gyvų dialogų šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

Nuo 1793 iki 1795 metų anglų rašytoja Meri Volstonkraft beveik kasdien rašo Gilbertui Imlėjui, amerikiečiui, kurį myli. Viskas prasideda Paryžiuje per Revoliuciją: kad išvengtų anglams gresiančio kalėjimo, ji pasivadina „ponia Imlėj“. Bet Imlėjus dažnai išvyksta, ir ji rašo jam iš Havro, kur gimsta jų duktė Fani, paskui iš Švedijos ir Norvegijos. Šie intymūs laiškai parodo „Moters teisių gynimo“ autorę tokią, kokia ji buvo: laisvą moterį, kuri atvirai sako, ko tikisi iš meilės. Švelnius, gyvus, kartais pašaipius laiškus skaitysite po vieną, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Atėnuose poetas Agatonas švenčia pergalę tragedijų konkurse. Jo svečiai, tarp jų Sokratas, nusprendžia praleisti vakarą, paeiliui šlovindami Meilę. Komedijų poetas Aristofanas pasakoja, kad žmonės kadaise buvo dvigubi, o Dzeuso perskelti pusiau, nuo tada ieško savo antrosios pusės. Iš šio dialogo kilo posakis „platoniška meilė“. Jo klausimai iki šiol svarbūs kiekvienam: kodėl mylime ir ko iš tikrųjų ieškome kitame žmoguje? Parašytas kaip draugų pokalbis, šis trumpas dialogas skaitomas kalba, kurios mokotės, o vertimas visada prieš akis.

Našlaitė, tetos skriausta, paskui auklėta griežtame pensione, Džeinė Eir tampa guvernante Tornfildo pilyje. Ten ji sutinka savo šeimininką poną Ročesterį, niūrų ir nenuspėjamą vyrą, kurį įsimyli. Bet namas slepia paslaptį, o naktimis koridoriuose aidi keisti garsai. Didelė meilės ir paslapties istorija, kurios centre herojė, atsisakanti išsižadėti savo laisvės ir orumo. Džeinė pati pasakoja savo istoriją, kaip išpažintį, ir romaną su aistra skaitysite kalba, kurios mokotės.

Į šį rinkinį sudėtos penkios karalienės Viktorijos laikų angliškos novelės, visos apie meilę ir santuoką. Venecijoje paralyžiuotas dailininkas savo jauną kaimynę mato tik jos atspindyje kanalo vandenyje. Į Devono kaimą, kur gyvena kunigo duktė Peišens, visada sakanti, ką galvoja, atvyksta turtingas kapitonas iš Londono. Kiti pasakojimai yra apie avių augintoją, labai drovų žveją ir jauną poetą, kurių kiekvienas įsimylėjęs moterį. Penki autoriai, tarp jų Antonis Trolopas, į meilę žvelgia švelniai arba ironiškai. Trumpos istorijos, kurių kiekvieną perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Vienoje garsus rašytojas savo gimtadienį grįžta namo ir randa ilgą laišką be vardo ir adreso. Moteris pasakoja jam savo gyvenimą: ji myli jį nuo trylikos metų, nuo tos dienos, kai jis atsikraustė į butą priešais jos butą. Per tuos metus jis daug kartų ją sutiko, bet nė karto neatpažino. Kas ta nepažįstamoji ir kodėl ji rašo jam dabar? Šis trumpas Stefano Cveigo pasakojimas yra viena gražiausių neatsakytos meilės istorijų. Parašytą kaip išpažintį, vienu balsu, jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

1625 metais jaunasis d'Artanjanas palieka savo Gaskonę ir vyksta į Paryžių su juokingu arkliu ir laišku karaliaus muškietininkų kapitonui. Jau pirmąją dieną jis iššaukia į dvikovą tris muškietininkus, Atosą, Portosą ir Aramį, kurie tampa jo draugais visam gyvenimui. Kartu jie gina karalienę nuo kardinolo Rišeljė ir pavojingosios Miledi. Dvikovos, jojimai ir sąmokslai: tai didysis apsiausto ir špagos romanas ir viena gražiausių draugystės istorijų literatūroje. Kupinas humoro, veiksmo ir gyvų dialogų, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Paryžiaus operoje siaučia fantomas: jis reikalauja, kad jam būtų paliekama penktoji ložė, ir laiškais grasina direktoriams. Kristina Dae, jauna švedų dainininkė, slapta mokosi pas paslaptingą balsą, kurį vadina Muzikos Angelu. Jos vaikystės draugas vikontas Raulis de Šanji nori sužinoti, kas slepiasi už to balso. Per spektaklį krentantis sietynas, kaukė, požemiai po scena: Gastonas Leru sukūrė visame pasaulyje žinomą personažą, kartu baisų ir jaudinantį. Parašytas kaip tyrimas, kupinas įtampos, romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Šiaurės Anglijoje ponas Ernšo vieną dieną parsiveda namo Liverpulio gatvėse rastą vaiką: Hitklifą. Vaikas auga sename Vėtrų kalno ūkyje su namų dukterimi Katrina, kuri nuo jo nesitraukia. Bet Katrina atsigręžia į Edgarą Lintoną, turtingą kaimyną iš slėnio, ir įskaudintas Hitklifas neatleidžia. Emilė Brontė parašė tik šį romaną, ir jame papasakojo vieną garsiausių literatūros meilės istorijų: tamsią ir nuožmią meilę, stipresnę už protą. Istorija, kurią daugiausia pasakoja tarnaitė Nelė Din, lyg prie židinio, su aistra skaitoma kalba, kurios mokotės.

Romoje, valdant imperatoriui Neronui, jaunas patricijus Vinicijus įsimyli Ligiją, svetimšalę karalaitę, augintą romėnų šeimoje. Įpratęs viską gauti, jis nori paimti ją jėga, bet ji pabėga, ir jis sužino, kad ji krikščionė. Kai Roma dega, o Neronas ieško kaltųjų, krikščionys metami žvėrims arenoje. Šis didysis meilės ir nuotykių romanas išgarsino autorių visame pasaulyje, o 1905 metais Senkevičius gavo Nobelio premiją. Pavadinimas kilęs iš garsaus klausimo: „Quo vadis, Domine?“, „Kur eini, Viešpatie?“ Kupiną veiksmo ir didingų scenų romaną skaitysite su aistra kalba, kurios mokotės.

1751 metais Edinburge jaunas Deividas Balfuras ką tik gavo palikimą. Jis nori liudyti, kad išgelbėtų nekaltą žmogų, apkaltintą politine žmogžudyste, bet valdžios vyrai jau išsirinko kaltininką ir nori neleisti Deividui prabilti. Tuo pat metu jis sutinka Katrioną Dramond, stipraus būdo merginą iš Škotijos aukštumų. Sąmokslai, pavojai ir meilės istorija susipina neramioje XVIII amžiaus Škotijoje, kur Deividas vėl sutinka Alaną Breką, savo maištingą ir pasipūtusį draugą. Pasakojamas paties Deivido, su daugybe dialogų, romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Anglijos kaime Ema Vudhaus, jauna, graži, turtinga ir savimi pasitikinti, mėgsta piršlauti kitiems. Ji globoja Harietą, neturtingą merginą, ir nusprendžia savaip surasti jai vyrą. Bet Ema prastai supranta, kas dedasi širdyse, pradedant savąja. Nesusipratimų kupina komedija, kurioje Džeinė Ostin švelniai šaiposi iš savo herojės, o mes juokiamės iš jos klaidų, kol atpažįstame jose save. Sąmojingi dialogai su malonumu skaitomi kalba, kurios mokotės.

Juros lentpjovio sūnus Žiulienas Sorelis yra neturtingas, išdidus ir ambicingas ir slapta žavisi Napoleonu. Tapęs Verjero mero namų mokytoju, jis suvilioja jo žmoną ponią de Renal. Paskui, nuo Bezansono seminarijos iki markizo de La Molio rūmų Paryžiuje, jis kopia visuomenės, kuri jį niekina, laiptais. Tai didysis Stendalio romanas apie ambiciją ir meilę. Žiulienas, vienas prieš visą visuomenę, yra vienas žaviausių literatūros herojų. Kai vertimas visada prieš akis, šį šedevrą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Jaunasis Verteris apsigyvena ramiame Vokietijos kaime. Per balių jis sutinka Šarlotę, šviesią jauną moterį, kuri rūpinasi mažaisiais broliais ir seserimis, bet jau pažadėta kitam. Laiškuose savo draugui Vilhelmui Verteris pasakoja apie savo laimę, paskui apie kančią. Šis trumpas romanas per naktį išgarsino Gėtę. Visa Europa susižavėjo Verteriu, tad jaunuoliai ėmė, kaip ir jis, vilkėti mėlyną fraką ir geltoną liemenę. Parašytas laiškais, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Andalūzijoje keliaujantis mokslininkas sutinka ieškomą banditą don Chosė, o paskui Kordoboje čigonę, kuri buria ateitį: Karmen. Po kelių mėnesių jis vėl randa don Chosė kalėjime, išvakarėse prieš egzekuciją, ir klausosi jo gyvenimo istorijos. Jaunas kareivis, kuriam žadėta karjera, don Chosė viską prarado tą dieną, kai sutiko Karmen. Laisva ir įžūli, Karmen nepasiduoda niekam: ji tapo viena garsiausių herojių pasaulyje, tad jos vardas jau pats savaime reiškia aistrą. Šį trumpą pasakojimą perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

XIX amžiuje burlaivis, plukdantis aštuonmečius pusbrolį ir pusseserę, Diką ir Emeliną, į San Fransiską, užsidega vidury Ramiojo vandenyno. Vaikai pabėga valtimi su Pediu Batonu, senu airių jūreiviu, o rūkas atskiria juos nuo kitų valčių. Jie išsilaipina negyvenamoje saloje, apjuostoje koralų rifu, saugančio mėlyną lagūną, kur Pedis žvejoja, gamina valgį ir juos prižiūri. Bėga metai: be mokyklos ir visuomenės, kuri paaiškintų jiems pasaulį, vaikai auga laisvėje. Tapę paaugliais, Dikas ir Emelina pajunta, kaip keičiasi jų jausmai. Nuotykių romanas apie gamtą, nekaltumą ir meilės atradimą. Jo įtraukianti istorija lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Septyniolikos metų kavalierius de Grijė, jaunuolis iš geros šeimos, Amjene sutinka gražuolę Manon Lesko, kurią veža į vienuolyną. Jis tuoj pat pabėga su ja ir dėl jos atsisako visko: šeimos, turto, garbės. Tarp pabėgimų, sukčiavimo kortomis ir kalėjimų jis seks ją net į Luizianą. Manon myli de Grijė, bet myli ir prabangą, ir čia slypi visa jos paslaptis: niekada nežinome, ar ji jį išduos, ar seks paskui jį. Pasirodęs 1731 metais, šis pasakojimas išlieka viena gražiausių aistros istorijų literatūroje. Papasakotą paties de Grijė, jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Septyniolikmetė Katrina Morland, kunigo duktė, dievina siaubo romanus. Išvykusi į Batą, balių ir mineralinių vandenų miestą, ji susidraugauja su žavia Izabela Torp ir Henriu Tilniu, jaunu humoro kupinu kunigu. Kai Henrio tėvas pakviečia ją į savo seną Nortangerio abatiją, Katrina mano gyvenanti viename iš savo romanų: audringa naktis, senoviniame balde paslėpti popieriai, paslaptinga ponios Tilni mirtis. Džeinė Ostin čia švelniai šaiposi iš madingų savo laikų romanų ir iš visko, ką gali prigalvoti vaizduotė. Dėl humoro ir gyvų dialogų šį romaną smagu skaityti kalba, kurios mokotės.

Jaunas notaras Džonatanas Harkeris vyksta į Transilvaniją užbaigti netoli Londono esančio namo pardavimo grafui Drakulai. Nuošalioje pilyje jis pastebi, kad šeimininkas niekada nevalgo, niekada nesirodo dieną ir neatsispindi veidrodyje. Netrukus Džonatanas supranta, kad yra kalinys. Tai romanas, sukūręs garsiausią vampyrą ir amžiams įtvirtinęs jo paveikslą: pilis, naktis, iltys ir slankiojanti baimė. Papasakotas per dienoraščius ir laiškus, jis skaitomas kaip įtampos romanas kalba, kurios mokotės.

Perdikanas, ką tik gavęs daktaro laipsnį, grįžta į tėvo pilį, o tėvas nori jį apvesdinti su pussesere Kamile, vos išėjusia iš vienuolyno. Kamilė jį atstumia. Kad ją įgeltų, Perdikanas apsimeta, kad mergina Rozetę, jauną kaimietę, ir abiejų pusbrolių išdidumo žaidimas darosi vis pavojingesnis. Tarp juoko ir ašarų ši Miuse pjesė turi vieną gražiausių monologų apie meilę, o jos pavadinimas tapo posakiu: su meile nejuokaujama. Parašytą gyvais ir trumpais dialogais, ją perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.