Pilnas katalogas

Šiuose Filipinų moksleiviams surinktuose tekstuose Chosė Rizalis pats pasakoja savo gyvenimą: vaikystę Kalamboje prie didelio ežero, motiną, kuri vakarais mokė jį skaityti, griežtą Binjano mokyklą, paskui sėkmę Manilos kolegijoje. Kituose puslapiuose kalbama apie jo keliones nuo Japonijos iki Anglijos ir tremtį Dapitane. Čia iš vidaus pažįstame Filipinų nacionalinį didvyrį, be to, randame patarlių, mįslių ir vieną jo šalies legendą. Parašyta paprastais sakiniais, ši nedidelė knyga lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Frederikas Daglasas gimsta vergas Merilando plantacijoje, nuo pat gimimo atskirtas nuo motinos. Vaikystėje jis slapta išmoksta skaityti, nors tai draudžiama, ir supranta, kad žinios yra kelias į laisvę. Jis pasakoja apie smūgius, badą, pasipriešinimą ir pabėgimą į Šiaurę. Sukrečiantis liudijimas, parašytas žmogaus, tapusio vienu didžiųjų balsų prieš vergiją. Dėl paprastų ir stiprių sakinių jį lengva skaityti kalba, kurios mokotės.

Visai jaunas Laris Livingstonas pradeda dirbti maklerių kontoroje, žymėdamas biržos kursus lentoje. Jis tampa vienu didžiausių Vol Strito spekuliantų ir pasakoja apie savo genialius ėjimus, bankrotus ir viską, ko jo klaidos išmokė apie rinkas ir apie jį patį. Kultinė prekiautojų ir investuotojų knyga, iki šiol skaitoma dėl pamokų apie riziką, kantrybę ir savo emocijų valdymą. Papasakota pirmuoju asmeniu, lyg ilgas pokalbis, ji lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Harieta Džeikobs gimsta vergė Šiaurės Karolinoje. Kai ji paauglė, prie jos ima kabinėtis šeimininkas. Kad nuo jo pabėgtų ir apsaugotų savo vaikus, ji septynerius metus slepiasi mažytėje palėpėje pas močiutę, iš kur pro mažą skylutę žiūri į savo vaikus, kol pagaliau gali pabėgti į Šiaurę. Tai vienas retų moters parašytų pasakojimų apie vergiją. Ji sako tai, ką kiti nutylėdavo: ką vergija darė moterims ir motinoms. Ji pasakoja savo gyvenimą paprastai, kaip išpažintį, ir jos pasakojimas su jauduliu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Penkiolika novelių, pasakojančių apie maždaug 1900 metų Dubliną, nuo vaikystės iki brandos. Mokinukas svajoja nueiti į didelį bazarą, mergina dvejoja, ar viską palikti ir išvykti su jūreiviu, kontoros tarnautojas skandina pyktį alkoholyje, šeima susirenka į kasmetinį balių per Kalėdas. Džoisas piešia paprastus žmones, įstrigusius kasdienybėje, tą akimirką, kai jų gyvenimas truputį pasvyra. Rinkinys baigiasi „Mirusiaisiais“, viena gražiausių kada nors parašytų novelių. Novelės trumpos, ir jas skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

Diogenas Laertietis pasakoja senovės Graikijos filosofų gyvenimus ir idėjas, nuo Talio iki Epikūro. Matome, kaip Talis, žiūrėdamas į žvaigždes, įkrenta į griovį, o Diogenas Cinikas vidury dienos su žibintu rankoje ieško žmogaus arba prašo Aleksandro Didžiojo pasitraukti, kad neužstotų jam saulės. Juokingi ar stebinantys anekdotai daro didžiuosius mąstytojus artimus ir žmogiškus. Matydami, kaip kiekvienas gyveno, suprantame, ką jis mąstė: tai gyvi vartai į filosofijos ištakas. Kiekvienas gyvenimas yra atskiras pasakojimas, ir knygą skaitysite savo tempu kalba, kurios mokotės.

Lu Sinas prisimena savo vaikystę ir jaunystę: šimto augalų sodą, kuriame žaidė, seną auklę ir jos padovanotą knygą apie pabaisas, šventyklos šventę, kurią galėjo pamatyti tik atsakęs pamoką. Paskui ateina tėvo liga ir studijų metai Japonijoje pas profesorių Fudžino. Dešimt saldžiai karčių prisiminimų, kuriuose atrandame didžiausio moderniosios Kinijos rašytojo vaikystę ir senąją Kiniją. Šią trumpą knygą skaitysite prisiminimą po prisiminimo kalba, kurios mokotės.

Apie 400 metus Augustinas, tapęs Hipono vyskupu Šiaurės Afrikoje, pasakoja savo gyvenimą, kreipdamasis tiesiai į Dievą. Jis prisimena savo vaikystę, kriaušes, kurias pavogė vien dėl malonumo daryti bloga, jaunystę Kartaginoje ir ilgą tiesos paiešką. Kol vieną dieną Milano sode išgirsta vaiko balsą dainuojant: „Imk ir skaityk“. Ši knyga dažnai laikoma pirmąja didžiąja Vakarų autobiografija. Joje atrandame abejojantį, klystantį ir savęs ieškantį žmogų, kurio nuoširdumas jaudina iki šiol. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Ketvirtasis „Užkapio memuarų“ tomas apima metus nuo 1815 iki 1828. Šatobrijanas pasakoja apie Šimtą dienų, kurias praleidžia Gente šalia karaliaus Liudviko XVIII, ir apie Vaterlo mūšį, kurio griaudėjimą girdi iš tolo. Paskui ateina Napoleono tremtis ir mirtis Šventosios Elenos saloje. Šatobrijanas pasakoja ir apie savo karjerą: jis buvo pasiuntinys Berlyne ir Londone, paskui užsienio reikalų ministras. Svarbus liudininkas iš vidaus pasakoja apie Napoleono žlugimą ir karalių sugrįžimą bei piešia savo draugės ponios Rekamjė portretą. Kai vertimas visada prieš akis, šiuos garsius memuarus galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Vaikystėje Markas Tvenas svajojo vairuoti garlaivį Misisipe. Jaunystėje jis tampa locmano mokiniu ir turi atmintinai išmokti kiekvieną upės vingį ir kiekvieną seklumą, dieną ir naktį. Po dvidešimties metų jis grįžta prie upės ir pamato, kiek pasikeitė pasaulis. Prisiminimai, anekdotai ir humoro kupini portretai: šioje knygoje jis paaiškina, iš kur kilo jo slapyvardis „Mark Twain“, upės gylį matuojančių jūreivių šūksnis. Kupina išgyventų istorijų, ši knyga lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Knyga prasideda pasakojimu apie Marką Antonijų, kuris prie Aktijaus palieka savo kariuomenę, kad pasivytų Kleopatrą. Paskui Lindonas Oras skyrius po skyriaus pasakoja apie kitas garsias istorijos poras, kurias aistra kartais pražudė. Kiekvienas skyrius skaitomas kaip trumpa tikra istorija, kurioje sužinome, ką meilė galėjo pakeisti didžiųjų šio pasaulio likime. Šias istorijas galite skaityti po vieną, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

1902 metais Londone jauna rašytoja Džeinė Holand staiga išgarsėja. Jos draugas Džordžas Tankerėjus, genialus, bet dar nežinomas rašytojas, ją perspėja: jam šlovė yra pabaigos pradžia. Džeinė slapta jį myli, bet nuo pasaulio bėgantis Tankerėjus veda Rouzę, jauną tarnaitę, kuri jį slaugė. Romanas kelia klausimą, nepraradusį savo jėgos: ar galima mylėti, tuoktis ir toliau rašyti, ir ar atsakymas tas pats moteriai ir vyrui? Kai vertimas visada prieš akis, šį subtilų ir sąmojingą romaną galite atrasti kalba, kurios mokotės.

Atviras iki šiurkštumo jaunas tokijietis sutinka dirbti matematikos mokytoju mažame Šikoku miestelyje. Jau pirmąją budėjimo mokykloje naktį mokiniai prikiša jam į lovą žiogų. Kolegos pasirodo dar klastingesni, ir jis duoda jiems pravardes, kaip „Raudonmarškinis“. Nemokėdamas nei meluoti, nei skaičiuoti naudos, jis aiškiai pasirenka pusę ir užsitraukia priešų. Tai vienas mylimiausių Japonijos romanų: jo autorius Nacumė Sosekis pats mokytojavo Macujamoje, o miestas padarė jį savo herojumi. Papasakotas paties herojaus, su humoru ir tiesmukai, šis trumpas romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Luiza Gainė piešia šešių senosios Anglijos žmonių, likusių didžiųjų vardų šešėlyje, portretus; tarp jų yra poeto Džono Dono draugė ir du Samuelio Džonsono draugai. Nuo 1561 iki 1830 metų ji seka jų šeimas, draugystes ir kūrinius. Šie gyvi, tikrų detalių kupini portretai įveda į tris šimtmečius anglų gyvenimo pro mažąsias duris, draugysčių ir kasdienybės duris. Kiekvieną portretą skaitysite atskirai, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Bendžaminas Franklinas pasakoja savo gyvenimą sūnui, pradėdamas nuo mokinystės metų brolio spaustuvėje Bostone. Septyniolikos jis pabėga ir atvyksta į Filadelfiją beveik be skatiko, nešinas trimis dideliais duonos kepalais. Ten jis tampa spaustuvininku, leidžia laikraštį, įkuria biblioteką ir nusistato trylika dorybių, kurias kasdien žymi mažoje užrašų knygelėje. Tai vienas pirmųjų pasakojimų apie sėkmę, pasiektą darbu, ir daugelis skaitytojų joje iki šiol randa sveiko proto patarimų, kaip susitvarkyti ir įtikinti. Franklinas rašo su humoru ir paprastai, ir jo knyga lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Harieta Martino gimsta 1802 metais Noridže ir jau paauglystėje netenka klausos. Vis dėlto ji tampa rašytoja ir sulaukia milžiniškos sėkmės pasakojimais, kurie visiems paaiškina ekonomiką. Ji keliauja į Jungtines Valstijas, kur stoja prieš vergiją, paskui iškenčia penkerius ligos metus. Ji rašo ir dideliam Londono laikraščiui. Šioje biografijoje Florensa Fenvik Miler piešia laisvos ir nenuilstančios moters portretą, moters, kuri sugebėjo būti išgirsta tais laikais, kai moterų mažai klausydavo. Kai vertimas visada prieš akis, šis nepaprastas gyvenimas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Bruklyne gimęs Ostinas Bidvelas jaunystėje įsidarbina Vol Strito kontoroje, kur pamėgsta lošimą ir lengvus pinigus. 1873 metais su broliu Džordžu ir dviem bendrininkais jis įvykdo negirdėto įžūlumo sumanymą: priverčia Anglijos banką priimti suklastotus vekselius. Paskui ateina pabėgimas per Airiją, Ispaniją ir Kubą, teismas ir kalėjimas. Tai tikro sukčiaus memuarai, iš vidaus pasakojantys apie XIX amžiaus finansus, policiją ir kalėjimus. Papasakoti pirmuoju asmeniu, kaip nuotykių istorija, jie lengvai skaitomi kalba, kurios mokotės.