Pilnas katalogas

Apsigyvenęs sename Provanso malūne, Dodė rašo savo skaitytojams Paryžiuje to krašto istorijas. Čia sutinkame pono Segeno ožką, svajojančią apie laisvę kalnuose, Kukunjano kleboną, kuris pamokslu apie pragarą priverčia drebėti savo parapijiečius, ir tėvą Gošė, kurio eliksyras praturtina jo vienuolyną. Tarp farso, legendos ir melancholijos šios pasakos žinomos ištisoms vaikų kartoms, o kiekviename puslapyje jaučiama saulė ir mistralis. Trumpas, paprastu ir muzikaliu stiliumi parašytas pasakas skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

Luiza Gainė piešia šešių senosios Anglijos žmonių, likusių didžiųjų vardų šešėlyje, portretus; tarp jų yra poeto Džono Dono draugė ir du Samuelio Džonsono draugai. Nuo 1561 iki 1830 metų ji seka jų šeimas, draugystes ir kūrinius. Šie gyvi, tikrų detalių kupini portretai įveda į tris šimtmečius anglų gyvenimo pro mažąsias duris, draugysčių ir kasdienybės duris. Kiekvieną portretą skaitysite atskirai, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Jauna Niujorko aukštuomenės moteris, staiga nusigyvenusi, beveik negalvodama išteka už Dankano Makeilo, buvusio škotų kilmės inžinieriaus, tapusio kviečių augintoju Vakarų Kanadoje. Ji atranda savo naują gyvenimą: lentų trobelę vidury prerijos, švedą ūkio darbininką, vištas, virtuvę ir vienatvę. Ji viską diena po dienos pasakoja dienoraštyje, skirtame draugei Matildai Anei, su humoru ir atvirumu, kurie daro ją labai mielą. Parašytas kaip dienoraštis, gyvu ir natūraliu tonu, romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Bendžaminas Franklinas pasakoja savo gyvenimą sūnui, pradėdamas nuo mokinystės metų brolio spaustuvėje Bostone. Septyniolikos jis pabėga ir atvyksta į Filadelfiją beveik be skatiko, nešinas trimis dideliais duonos kepalais. Ten jis tampa spaustuvininku, leidžia laikraštį, įkuria biblioteką ir nusistato trylika dorybių, kurias kasdien žymi mažoje užrašų knygelėje. Tai vienas pirmųjų pasakojimų apie sėkmę, pasiektą darbu, ir daugelis skaitytojų joje iki šiol randa sveiko proto patarimų, kaip susitvarkyti ir įtikinti. Franklinas rašo su humoru ir paprastai, ir jo knyga lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Po dvejų metų Birmos džiunglėse turtingas amerikietis Edvardas Kortlandtas grįžta į Paryžių vėl pamatyti Noros Herigan. Ji tapo garsia dainininke, dainuojančia Operoje itališku vardu. Kai jis įsiveržia pas ją, ji šauna į jį, bet nepataiko, paskui dingsta, o laikraščiai kalba apie pagrobimą. Kas nutiko tarp jų prieš dvejus metus? Romanas tai pamažu atskleidžia, tarp komedijos ir įtampos, nuo Paryžiaus iki Komo ežero. Lengvas ir kupinas posūkių, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Nyčė čia puola filosofų įsitikinimus: jie tvirtina ieškantys tiesos be išankstinio nusistatymo. Jis klausia, iš kur kilo mūsų gėrio ir blogio idėjos, ir skiria ponų moralę, šlovinančią jėgą ir išdidumą, nuo vergų moralės, kuri nuolankumą ir gailestį paverčia dorybėmis. Provokuojanti knyga, verčianti paklausti, kodėl tikime tuo, kuo tikime. Iš jos kilęs garsus sakinys: „jei ilgai žiūri į bedugnę, bedugnė taip pat žiūri į tave“. Parašytą fragmentais, dažnai labai trumpais, ją skaitysite po vieną aforizmą, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Harieta Martino gimsta 1802 metais Noridže ir jau paauglystėje netenka klausos. Vis dėlto ji tampa rašytoja ir sulaukia milžiniškos sėkmės pasakojimais, kurie visiems paaiškina ekonomiką. Ji keliauja į Jungtines Valstijas, kur stoja prieš vergiją, paskui iškenčia penkerius ligos metus. Ji rašo ir dideliam Londono laikraščiui. Šioje biografijoje Florensa Fenvik Miler piešia laisvos ir nenuilstančios moters portretą, moters, kuri sugebėjo būti išgirsta tais laikais, kai moterų mažai klausydavo. Kai vertimas visada prieš akis, šis nepaprastas gyvenimas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Londone Lionelis Mortimeris, jaunas advokatas be klientų ir rašytojas be leidėjo, nebegali susimokėti nuomos. Vieną dieną jis sustabdo pasibaidžiusį arklį ir išgelbsti jauną moterį Beatričę Bleir. Ji papasakoja jam apie slaptą sutartį, kurios geidžia kelios vyriausybės, ir paprašo padėti įsilaužti į namą, kad ją atgautų. Lionelis džiugiai sutinka. Įsikiša ir kiti, tarp jų Tonis Vaildas, turtingas dykinėtojas, ieškantis įspūdžių. Lengva ir humoro kupina anglų komedija, kurioje skurdžius herojus iš galantiškumo tampa įsilaužėliu. Parašytas su užsidegimu, šis romanas skaitomas su šypsena kalba, kurios mokotės.

XVIII amžiuje Anglijos kurorte dienos bėga tarp maudyklių, balių ir lošimo stalų. Jaunąją Filidą mergina Frensis Vernonas, skolose paskendęs lošėjas, kalbantis apie pabėgimą su juo, o ją sužavėti bando ir jaunas poetas. Bet Filidos motina nenori matyti jos ištekančios. Sąmojinga papročių komedija, pirmasis Komptono Makenzio romanas, kuriame atgyja pudruotų perukų ir senovinių balių žavesys. Dėl lengvo tono ir humoro šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

Filipas, kurį vadina Pitu, yra uždaras ir ironiškas, ir niekas jo iš tikrųjų nežavi. Jo jaunesnysis brolis Foksas, storas ir tuščiagarbis berniukas, nuolat giriasi ir mano, kad jo laukia didelė ateitis. Mažo miestelio fabrikanto sūnūs, abu broliai išvyksta studijuoti ir sutinka labai skirtingų jaunų moterų: pianistę iš geros šeimos, būsimą mokytoją, turtingo bankininko dukterį. Subtili ir šiek tiek melancholiška komedija apie du priešingus charakterius ir jų mylėjimo būdą. Dėl ironiško tono šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

1925 metais Kentukyje šešiolikmetė Elena Gedi dirba šeimos ūkyje. Jos tėvas, griežtas vyras, visas viltis deda į jaunesniąją seserį, kuri mokosi skambinti pianinu. Elena įsimyli jauną ūkio darbininką, kuris ja pasinaudoja ir dingsta. Pastojusi ji slepia savo paslaptį ir palieka ūkį. Sekame ją kokią dvylika metų, per Didžiąją depresiją, metų laikų, gyvulių ir liaudies dainų ritmu: jautrus ir nepagražintas kaimo gyvenimo portretas. Parašytas paprastu ir tiesiu stiliumi, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Tirolio slėnyje du keliaujantys jauni anglai, poetas ir muzikantas Vilas Deverilas ir jo draugas Florianas Vudas, atranda Linetą, jauną piemenaitę, dainuojančią nepaprastu balsu. Kaimo smuklininkas, jos dainavimo mokytojas, nori padaryti iš jos operos dainininkę ir ją vesti. Bet ją mergina ir pavydus jaunas medžiotojas. Nuo kalnų ganyklų iki operos scenų: meilės ir ambicijų istorija, kurioje retas balsas traukia visų žvilgsnius. Papasakota su humoru, ši istorija lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Meino pakrantėje jaunas kapitonas Boidas Majo vadovauja Džulijaus Marstono, turtingo Vol Strito finansininko, jachtai ir įsimyli jo dukterį Almą. Marstono pažemintas svečių akivaizdoje, jis nusprendžia išvykti. Tą pačią naktį rūke labai senas burlaivis, prikrautas medienos, užkabina jį plaukdamas pro šalį ir prieš jo valią nusitempia į atvirą jūrą. Po audros jis padeda iš savo salos išvarytoms žvejų šeimoms ir susiremia su Marstonu, kuris nori užvaldyti pakrantės garlaivių linijas. Humoro kupinas nuotykių ir meilės romanas, kurio ritmą duoda senos jūreivių dainos. Dėl gyvų dialogų ir įtraukiančios istorijos šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

1854 metais Haris Hardindžas, jaunas Velso šaulių karininkas, laukia išvykimo į karą su Rusija. Dideliame Velso dvare jis vėl sutinka ledi Estelę, kurią tyliai myli, ir grėsmingą varžovą. Paskui jo pulkas išvyksta į Krymą, ir Haris patiria Inkermano mūšį ir apkasus prie Sevastopolio. Karo ir meilės romanas, iš arti sekantis kareivius, žygiuojančius po raudonojo drakono vėliava. Haris pats pasakoja savo istoriją, ir šis veiksmo kupinas romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

1853 metų pabaigoje Niutonas Norklifas, jaunas britų ulonų leitenantas, sužino, kad jo pulkas pavasarį išvyks į karą Rytuose. Paskutines atostogas jis praleidžia Škotijoje su ledi Luiza, kurią myli ir kurią taip pat mergina Berklis, šaltas ir gudrus karininkas. Niutonas ir Luiza slapta susižada, paskui Niutonas išplaukia į Krymą. Buvusio karininko parašytas, šis romanas veda nuo garnizono gyvenimo iki lengvosios brigados atakos prie Balaklavos, tų „šešių šimtų“, kuriuos Tenisonas išgarsino eilėraštyje. Niutonas pats pasakoja savo istoriją, ir romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Užaugęs prastos šlovės Londono smuklėje, jaunas Polas Klifordas pasiunčiamas į kalėjimą už vagystę, kurios nepadarė. Iš ten jis išeina tikru vagimi ir tampa elegantišku kelių plėšikų gaujos, apiplėšinėjančios turtingus keliautojus, vadu. Paskui jis įsimyli jauną aukštuomenės moterį Liusę Brendon. Romanas prasideda garsiu sakiniu: „Buvo tamsi ir audringa naktis.“ Snupis jį pavertė legendiniu, ir tai viena dažniausiai cituojamų romanų pradžių pasaulyje. Kupinas veiksmo ir ironijos, romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Čičikovas atvyksta į provincijos miestą, sužavi visą aukštuomenę ir lanko apylinkių dvarininkus. Jis siūlo jiems keistą sandėrį: išpirkti iš jų mirusius baudžiauninkus. Šie valstiečiai mirė po paskutinio surašymo, bet vis dar įrašyti į sąrašus, ir jų šeimininkai tebemoka už juos mokestį. Dvaras po dvaro prieš akis praeina šykštuolis, stuobrys, nepatikli našlė ir svajoklis: Gogolis sukuria nepakartojamų portretų galeriją ir vieną juokingiausių rusų literatūros romanų. Kai vertimas visada prieš akis, šis humoro kupinas romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Vieną 1919 metų gegužės rytą Londone dailininkas Filipas Esdeilis vaišina draugus pusryčiais savo dirbtuvėje Čelsyje. Staiga visai šalia sudūžta lėktuvas, ir du lakūnai, įsikibę į tą patį parašiutą, nukrenta ant stogo: vienas negyvas, o kitas, Čamis Smitas, dailininko karo draugas, išgyveno. Ant stogo randamas ir iššovęs pistoletas. Užuot kvietę policiją, draugai nusprendžia laikyti reikalą paslaptyje ir patys ieškoti tiesos. Tyrimą pasakoja vienas iš svečių. Dėl įtraukiančios intrigos ir ironiško tono šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

Buvęs rudaplaukis kontoros pasiuntinukas Torčis tapo didelės Niujorko bendrovės prezidento asmeniniu sekretoriumi. Vedęs Vi ir neseniai tapęs tėčiu, jis Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje gyvena priemiestyje. Ir darbe, ir namie jis kišasi į kolegų, kaimynų ir draugų reikalus, ypač kai kalbama apie meilę. Septyniolika tarpusavyje susijusių komiškų istorijų, kurias pasakoja pats Torčis, su savo niujorkietišku tiesmukumu ir dideliu humoru. Trumpos ir gyvos, jos lengvai skaitomos kalba, kurios mokotės.

Londonas, 1869 metai: Robertas Oranžas, jaunas prancūzų kilmės katalikų parlamentaras ir Dizraelio globotinis, veda Brigitą, jauną našlę, kurią myli beveik religine meile. Pačią vestuvių dieną paaiškėja, kad pirmasis Brigitos vyras, laikytas nuskendusiu, gyvas: vadinasi, jų santuoka negalioja. Blaškomas tarp politikos, tikėjimo ir visuomenės žvilgsnio, Oranžas turi pasirinkti, kaip elgtis, o ambicinga ledi Sara de Treverel ima juo domėtis. Šis romanas kalba apie meilę, garbę ir sąžinę. Kai vertimas visada prieš akis, jį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Nusigyvenęs ir pasiryžęs mirti, jaunas Rafaelis de Valantenas užeina pas antikvarą, kuris pasiūlo jam ženklais išmargintą gyvūno odą. Šis talismanas išpildo visus savininko norus, bet su kiekvienu noru susitraukia, o kartu trumpėja ir savininko gyvenimas. Per naktį praturtėjęs Rafaelis turi rinktis tarp ilgo gyvenimo ir savo troškimų išpildymo. Balzakas čia sujungia fantastiką ir savo laikų Paryžiaus portretą. Šis romanas paliko posakį, kurį prancūzai vartoja iki šiol: „tirpti kaip šagreno oda“. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Bruklyne gimęs Ostinas Bidvelas jaunystėje įsidarbina Vol Strito kontoroje, kur pamėgsta lošimą ir lengvus pinigus. 1873 metais su broliu Džordžu ir dviem bendrininkais jis įvykdo negirdėto įžūlumo sumanymą: priverčia Anglijos banką priimti suklastotus vekselius. Paskui ateina pabėgimas per Airiją, Ispaniją ir Kubą, teismas ir kalėjimas. Tai tikro sukčiaus memuarai, iš vidaus pasakojantys apie XIX amžiaus finansus, policiją ir kalėjimus. Papasakoti pirmuoju asmeniu, kaip nuotykių istorija, jie lengvai skaitomi kalba, kurios mokotės.

Aštuoniolikmetė Beri Makdonald auga netoli Karlailio pas griežtą močiutę, kuri nekenčia teatro ir leido jai tikėti, kad jos motina mirusi. Tą dieną, kai Beri sužino, kad motina, aktorė, iš tikrųjų gyva, ji pabėga jos ieškoti. Pakeliui ji sutinka turtingą škotą, grįžusį iš Amerikos, kuris automobiliu nusiveža ją aplink Škotiją. Gaivi romantinė komedija, kurios fone driekiasi Škotijos keliai ir kraštovaizdžiai. Iš dalies pasakojama pačios Beri, istorija lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

III amžiaus Romoje, po Palmyros žlugimo, kilmingas Liucijus Manlijus Pizonas rašo savo draugei Faustai, likusiai Rytuose. Jis pasakoja jai apie karalienę Zenobiją, nugalėtą ir ištremtą netoli Romos, ir apie imperatorių Aurelianą, bauginantį karį, kuris nusprendžia sutriuškinti krikščionis. O Pizonas pats išpažįsta šį naują tikėjimą. Šis romanas prikelia Romą tais laikais, kai susiremia dvi religijos, ir rodo ją iš vidaus, akimis liudininko, kuriam gresia pavojus. Jis yra „Zenobijos“ tęsinys, bet Pizonas pasakoja Faustai, kas nutiko karalienei: į istoriją įžengiama lengvai. Parašytas laiškais, jis lengvai skaitomas, laiškas po laiško, kalba, kurios mokotės.