Pilnas katalogas

Silvija turi tekėti už Doranto, kurio niekada nematė. Kad galėtų jį stebėti neatpažinta, ji užima savo tarnaitės Lizetės vietą. Bet Dorantas sugalvojo lygiai tą patį ir atvyksta persirengęs tarnu. Tada kiekvienas įsimyli tą, kurį laiko tarnu, ir nebežino, ką daryti su savo širdimi. Tai garsiausia Marivo komedija, labai subtilus kaukių ir jausmų žaidimas. Jos autorius net davė prancūzų kalbai žodį: „marivodažas“, taip prancūzai vadina žaismingą, rafinuotą flirtą. Parašytą gyvais ir trumpais dialogais, ją lengvai skaitysite kalba, kurios mokotės.

Mirus tėvui, Elinora ir Marijana Dešvud netenka šeimos namų ir su motina išvyksta gyventi į kotedžą Devone. Vyresnioji Elinora jausmus laiko savyje, o aistringoji Marijana sako viską, ką jaučia. Marijana įsimyli žavųjį Vilobį, kuris vieną lietingą dieną jai padėjo, ir neslepia savo laimės. O Elinora tyliai myli santūrųjį Edvardą. Su lengva ironija Džeinė Ostin parodo du mylėjimo būdus, ir iki pat galo klausiame savęs, kuri iš seserų teisi. Dėl sąmojingų dialogų šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

Našlaitė Denisa su dviem mažais broliais atvyksta iš Normandijos į Paryžių. Jos dėdę, smulkų audinių pirklį, nuskurdina priešais esanti didelė parduotuvė „Moterų laimė“. Denisa įsidarbina joje pardavėja, kitų darbuotojų pašiepiama, ir pamažu patraukia savininko, ambicingojo Oktavo Murė, dėmesį. Milžiniški skyriai, akinančios vitrinos, nesiskaitydamos išlaidaujančios pirkėjos: Zola pasakoja apie didžiųjų parduotuvių gimimą ir apie dorą merginą, kurios pinigais nenupirksi. Kai vertimas visada prieš akis, ši įtraukianti istorija lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

1831 metų gegužę Milane skurde miršta Viktoras, buvęs Napoleono kareivis. Jo vyriausiasis sūnus Damianas turi išlaikyti motiną, seserį Stelą ir jaunesnįjį brolį. Vis dėlto jis svajoja būti dailininku ir slapta mokėsi piešti pas seną neturtingą menininką. Su paantrašte „Vargšės šeimos istorija“ šis romanas prikelia paprastus Milano priemiesčių žmones. Jis švelniai kalba apie pareigą, skurdą ir kuklių žmonių orumą. Ši jaudinanti šeimos istorija su malonumu skaitoma kalba, kurios mokotės.

Dvidešimt devynerių metų Valensė Stirling gyvena po motinos ir iš jos besišaipančios šeimos padu mažame Ontarijo miestelyje. Ji guodžiasi svajodama apie mėlyną pilį, kurioje pagaliau būtų laiminga. Tą dieną, kai gydytojas jai praneša, kad jai liko gyventi tik metai, ji nusprendžia niekieno nebeklausyti. Ji pagaliau sako, ką galvoja, palieka namus ir sutinka Barnį Snaitą, paslaptingą vyrą, apie kurį visas miestelis kalba blogai. Humoro kupina romantinė komedija apie drąsą pagaliau gyventi dėl savęs. Šis šviesus „Anės iš Žaliastogių“ autorės romanas su džiaugsmu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Trys Dostojevskio pasakojimai. „Baltosiose naktyse“ jaunas vienišas svajotojas keturis vakarus iš eilės šviesiomis Sankt Peterburgo naktimis sutinka merginą, kuri kažko laukia. „Romiojoje“ vyras budi prie savo jaunos žmonos kūno ir bando suprasti. „Juokingo žmogaus sapne“ nusivylęs žmogus užmiega ir sapnuoja sapną, kuris viską pakeičia. Švelnūs, tragiški ar vizionieriški, jie parodo kitą didžiojo rusų romanisto veidą. Šiuos trumpus pasakojimus perskaitysite kiekvieną vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Dvi jaunystės meilės istorijos. „Pirmojoje meilėje“ šešiolikmetis berniukas, atostogaujantis kaime, pasiduoda kaimynės, jaunos kunigaikštytės, apsuptos gerbėjų, žavesiui ir sužino, kiek meilė gali kainuoti. „Asioje“ keliautojas prie Reino sutinka laisvą, išdidžią ir nenuspėjamą jauną moterį ir delsia pasakyti jai, ką jaučia. Turgenevas santūriai ir su nostalgija pasakoja apie šias niekada nepamirštamas meiles. Parašytos skaidriu ir švelniu stiliumi, šios dvi istorijos su malonumu skaitomos kalba, kurios mokotės.

Šiaurės Ispanijos kasyklų krašte Nela, neturtinga ir negraži našlaitė, yra jauno aklo vaikino Pablo vedlė. Jis myli ją už gerumą ir už tai, kaip ji jam aprašo pasaulį. Vieną dieną į kaimą atvyksta garsus chirurgas, tikėdamasis sugrąžinti Pablui regėjimą. Švelni ir graudi meilės istorija, kelianti paprastą klausimą: ką Pablas pamatys, kai atsivers jo akys? Tai vienas mylimiausių didžiojo ispanų romanisto Galdoso romanų. Dėl įtraukiančios istorijos ir mielų veikėjų šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

Naujojoje Anglijoje, kol tėvas išėjęs į pilietinį karą, keturios seserys auga su motina: Megė, Džo, Betė ir Eimė. Šeima turi mažai pinigų, bet daug vaizduotės. Džo, pati savarankiškiausia, rašo pjeses ir svajoja tapti rašytoja. Pirmieji baliai, pirmosios meilės, barniai ir susitaikymai: šis šiltas romanas apie šeimą ir norą pasirinkti savo gyvenimą mylimas jau kelių kartų skaitytojų. Džo March išlieka viena mieliausių literatūros herojių. Gyvi dialogai ir kasdienės scenos lengvai skaitomos kalba, kurios mokotės.

Vieną lapkričio sekmadienį Ogiustenas Molnas, drąsus paauglys, atvyksta į Sent Agatos mokyklą ir sužavi Fransua, mokytojo sūnų. Per vieną slaptą išvyką Molnas pasiklysta ir atsiduria paslaptingame dvare, kur ruošiama keista šventė. Ten jis sutinka merginą, kurios ieškos visą likusį gyvenimą. Paauglystės, svajonės ir nostalgijos romanas, nepaliestą išsaugantis tos akimirkos prisiminimą, kai tikime, kad viskas įmanoma. Fransua pasakoja istoriją kaip prisiminimą, ir romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Šiame rinkinyje proza papasakota keturiolika Šekspyro komedijų ir romantinių dramų. Čia sutinkame ištremtą burtininką iš „Audros“ jo saloje, elfus, keliančius sumaištį Atėnų miške, Venecijos pirklį, susidūrusį su lupikautoju, dvynius, kuriuos nuolat painioja, ir merginą, persirengusią berniuku. Parašytos 1807 metais Merės Lem jauniesiems skaitytojams, šios nesusipratimų, persirengimų ir laimingų pabaigų kupinos istorijos yra labai švelnus įėjimas į Šekspyro pasaulį. Kiekvieną trumpą ir aiškų pasakojimą perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

XIX amžiaus Anglijos kaime ledi Konstantin gyvena viena savo dvare, kol vyras Afrikoje medžioja liūtus. Ji pažadėjo jam beveik nieko nesutikti ir nuobodžiauja. Seno bokšto viršūnėje ji randa Svitiną Sent Klivą, dvidešimtmetį jaunuolį, kuris stebi dangų ir svajoja tapti astronomu. Ji padeda jam tyrinėti, ir tarp jų gimsta meilė, nepaisant amžiaus ir padėties skirtumo. Tomas Hardis šią intymią istoriją pasakoja po begaliniu žvaigždėtu dangumi. Kai vertimas visada prieš akis, šis švelnus romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Jauną našlaitį Pipą Kento pelkėse augina sesuo ir jos vyras Džo, didelės širdies kalvis. Vieną vakarą kapinėse jis susiduria su pabėgusiu katorgininku, kuris jį baisiai išgąsdina. Paskui jis pakviečiamas pas panelę Havišem, seną damą, kuri visada vilki vestuvinę suknelę ir gyvena su gražia ir šalta Estela. Tą dieną, kai nežinomas geradarys pasiūlo jam tapti džentelmenu Londone, Pipo gyvenimas apsiverčia. Svajonės, klaidos ir iliuzijos daro jį vienu mieliausių Dikenso herojų. Pipas pats pasakoja savo istoriją, ir šis didysis romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Prieš aštuonerius metus, artimųjų patarta, Anė Eliot atsisakė tekėti už Frederiko Ventvorto, jauno neturtingo jūrų karininko. Dabar jos tėvas, nusigyvenęs dėl savo tuštybės, turi išnuomoti šeimos dvarą. Ir Ventvortas grįžta, tapęs kapitonu, turtingas ir labai geidžiamas. Anė nuolat jį mato, bet niekas nepasakoma atvirai. Paskutinis užbaigtas Džeinės Ostin romanas pasakoja apie antrą galimybę meilėje su ją išgarsinusiu subtilumu ir ironija. Dėl sąmojingų dialogų ir mielos herojės šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

Paryžiuje Terezė, jauna aukštuomenės moteris, ištekėjusi be meilės, nuobodžiauja savo elegantiškame salone. Kelionėje į Florenciją, miestą, kurio emblema yra raudonoji lelija, ji įsimyli Žaką Dešartrą, jautrų ir aistringą menininką. Bet Žakas pavydus, o Terezės praeitis ima jį persekioti. Didelė meilės ir pavydo istorija po Toskanos saule, kurią parašė Nobelio literatūros premijos laureatas Anatolis Fransas. Kai vertimas visada prieš akis, šį gražų romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Ramiame Londono priemiestyje dvidešimt vienų metų Ana Veronika Stenli dūsta po tėvo valdžia, o jis draudžia jai eiti į kaukių balių. Ji palieka namus, kad gyventų viena Londone, studijuotų biologiją ir pati spręstų apie savo gyvenimą. Bet pinigų greitai pritrūksta, o jaunos moters laisvė tais laikais turi savo kainą. Velsas sukėlė skandalą šia istorija apie „naująją moterį“, kuri sufražisčių laikais išdrįsta reikalauti teisės mylėti ir rinktis. Dėl gyvos ir ryžtingos herojės šis romanas įtraukia, kai jį skaitote kalba, kurios mokotės.

1900 metų lapkričio 5 dieną vidury Atlanto skraidantis metalo ir stiklo laivas pasiveja amerikiečių keleivinį laivą. Jo savininkas lordas Redgreivas, turtingas anglas, pasiima į laivą Zaidi Renik, jauną amerikietę, plaukusią į Europą tekėti už vyro, kurio nemyli. Jie susituokia ir leidžiasi į medaus mėnesio kelionę į Mėnulį, Marsą, Venerą ir didžiąsias planetas. Ten jie atranda griuvėsiais nusėtą mirusį pasaulį ir keistas tautas. Šis gyvas ir dažnai juokingas pasakojimas parodo, kaip buvo įsivaizduojama Saulės sistema dar prieš išrandant lėktuvą. Parašytas su užsidegimu, šis romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

XX amžiaus pradžioje Kentukyje ant Ožio kalvos, kurią pamažu užima miestas, stovi senas namas. Ten gyvena pulkininkas Bobas Karsis su dukterimi, kurią vadina Panele Ledi, laisva ir linksma mergina, užaugusia gryname ore. Ji įsimyli Donaldą Morlį, turtingą ir nepastovų jaunuolį, kuriuo pulkininkas nepasitiki. Tarp meilės ir dramos šis humoro ir švelnumo kupinas romanas apgyvendintas vaizdingais neturtingo kvartalo veikėjais. Parašytas šiltai ir paprastai, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Londonas, 1914 metų gegužė. Gvena Viljams, jauna svajinga mašininkė iš Velso, stebi aviacijos šventę Hendone ir tarp atvirukų išsirenka lakūno Polo Dampjero portretą. Netrukus ji sutinka jį per vakarienę, ir jis pažada paskraidinti ją lėktuvu. Vėliau ji išvyksta dirbti į lėktuvų gamyklą. O jos draugė Leslė visada turi jai ironišką patarimą. Gyva ir romantiška meilės istorija, prikelianti aviacijos pradžios entuziazmą per paskutinę vasarą prieš karą. Dėl lengvo tono ir mielos herojės šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

Vieną žiemos dieną Stivenas Smitas, jaunas Londono architekto padėjėjas, atvyksta į nuošalų pakrantės kaimą tyrinėti senos bažnyčios. Apgyvendintas pas kunigą, jis įsimyli jo dukterį Elfridą, mėlynakę jauną moterį. Bet Stivenas slepia paslaptį: jo tėvas yra mūrininkas tame pačiame kaime. Tomas Hardis pasakoja apie meilę, kuriai grasina luomų skirtumai. Romane yra garsi scena: vyras lieka kabėti ant uolos krašto. Sakoma, kad iš šios scenos kilo angliškas žodis „cliffhanger“. Jautrus romanas, kurį atrasite kalba, kurios mokotės, kai vertimas visada po ranka.

Knyga prasideda pasakojimu apie Marką Antonijų, kuris prie Aktijaus palieka savo kariuomenę, kad pasivytų Kleopatrą. Paskui Lindonas Oras skyrius po skyriaus pasakoja apie kitas garsias istorijos poras, kurias aistra kartais pražudė. Kiekvienas skyrius skaitomas kaip trumpa tikra istorija, kurioje sužinome, ką meilė galėjo pakeisti didžiųjų šio pasaulio likime. Šias istorijas galite skaityti po vieną, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Liusė Grem, jauna žavi ir neturtinga guvernantė, išteka už sero Maiklo Odlio, turtingo našlio, gerokai už ją vyresnio. Netrukus Džordžas Tolboisas grįžta iš Australijos, kur ieškojo aukso, ir sužino, kad jo paties žmona mirė jam nesant. Džordžas dingsta lankydamasis Odlių dvare, o jo draugas Robertas Odlis, sero Maiklo sūnėnas, nori sužinoti, kas jam nutiko. Tai buvo viena didžiausių Viktorijos epochos knygų sėkmių: įtampos romanas, kuriame žavi moteris galbūt slepia baisią paslaptį. Kupiną įtampos, jį su aistra skaitysite kalba, kurios mokotės.

XIX amžiaus viduryje Šiaurės Karolinos kalnuose Tomas De Vilobis, nepaprastai storas, tingus ir kaimynų labai mylimas, laiko parduotuvę ir paštą nuošalioje kryžkelėje. Vieną dieną jis priglaudžia Šebą, kūdikį, kurio jauna motina ką tik mirė, ir augina ją vienas. Po daugelio metų atvyksta Rupertas, Tomo sūnėnas, neturtingas ir be šeimos, tikėdamasis grąžinti De Vilobiams per pilietinį karą prarastą turtą. Tai šiltas ir humoro kupinas „Paslaptingojo sodo“ autorės pasakojimas apie šeimą, kurią pasirenkame patys. Dėl mielų veikėjų šis romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Jauna anglė Liusė Haničerč atranda Florenciją su pussesere, kuri ją atidžiai prižiūri. Pensione jų kambaryje nėra žadėto vaizdo. Tada keistas senas ponas Emersonas pasiūlo joms savo ir sūnaus Džordžo kambarį. Grįžusi į Angliją Liusė susižada su Sesiliu, išsilavinusiu ir labai padoriu vyru, bet Italijos nepamiršta. Tarp komedijos ir meilės istorijos Forsteris švelniai šaiposi iš padorumo taisyklių ir kelia paprastą klausimą: ar reikia klausyti to, ko iš mūsų tikimasi, ar to, ką jaučiame? Dėl humoro kupinų dialogų šį romaną malonu skaityti kalba, kurios mokotės.