Pilnas katalogas

„Aš ligotas žmogus... Aš piktas žmogus.“ Taip prasideda apkartusio ir vienišo buvusio smulkaus valdininko, užsidariusio Sankt Peterburgo kampe, išpažintis. Pirmiausia jis provokuodamas aiškina, kodėl atmeta protą ir pažangą. Paskui pasakoja apie žeminantį vakarą su buvusiais draugais ir susitikimą su jauna moterimi Liza. Šis pasakotojas šaiposi iš visko, ir iš savęs, ir iš skaitytojo, ir vis dėlto žavi. Ši knyga dažnai laikoma įėjimu į didžiuosius Dostojevskio romanus. Kai vertimas visada prieš akis, šį karštligišką tekstą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Penkiolika novelių, pasakojančių apie maždaug 1900 metų Dubliną, nuo vaikystės iki brandos. Mokinukas svajoja nueiti į didelį bazarą, mergina dvejoja, ar viską palikti ir išvykti su jūreiviu, kontoros tarnautojas skandina pyktį alkoholyje, šeima susirenka į kasmetinį balių per Kalėdas. Džoisas piešia paprastus žmones, įstrigusius kasdienybėje, tą akimirką, kai jų gyvenimas truputį pasvyra. Rinkinys baigiasi „Mirusiaisiais“, viena gražiausių kada nors parašytų novelių. Novelės trumpos, ir jas skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

Vieną rytą Jozefas K., svarbus banko tarnautojas, suimamas savo namuose, nežinodamas už ką. Vis dėlto jam leidžiama laisvai eiti į darbą. Jį teisiantis teismas posėdžiauja priemiesčio palėpėse, užverstose bylomis, ir niekas negali jam pasakyti, kuo jis kaltinamas. Kafka prašė savo draugo Makso Brodo po jo mirties sudeginti šį romaną kartu su kitais rankraščiais. Maksas Brodas atsisakė. Daugiausia iš šios knygos kilo žodis „kafkiškas“, apibūdinantis kiekvieną absurdišką padėtį, kai pasiklystama taisyklėse ir kabinetuose. Keistos, kartais beveik komiškos scenos, o vertimas visada prieš akis: romaną skaitysite kalba, kurios mokotės.

Juros lentpjovio sūnus Žiulienas Sorelis yra neturtingas, išdidus ir ambicingas ir slapta žavisi Napoleonu. Tapęs Verjero mero namų mokytoju, jis suvilioja jo žmoną ponią de Renal. Paskui, nuo Bezansono seminarijos iki markizo de La Molio rūmų Paryžiuje, jis kopia visuomenės, kuri jį niekina, laiptais. Tai didysis Stendalio romanas apie ambiciją ir meilę. Žiulienas, vienas prieš visą visuomenę, yra vienas žaviausių literatūros herojų. Kai vertimas visada prieš akis, šį šedevrą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Dekartas pasakoja, kaip, nusivylęs viskuo, ko išmoko mokykloje, nusprendė viską pradėti nuo nulio. Jis nusistato keturias paprastas teisingo mąstymo taisykles ir abejoja viskuo, kol randa vienintelį dalyką, kuriuo negali abejoti: „mąstau, vadinasi, esu“. Nedidelė knyga, pakeitusi samprotavimo būdą. Ir šiandien ji padeda mąstyti savarankiškai, metodiškai ir kritiškai. Kai vertimas visada prieš akis, šį pamatinį tekstą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Per šventę Pirėjuje, Atėnų uoste, Sokratas su draugais klausia, kas yra teisingumas ir ar teisingas žmogus laimingesnis už neteisingą. Kad atsakytų, Sokratas įsivaizduoja idealų miestą, valdomą filosofų. Čia jis papasakoja garsųjį olos mitą: grandinėmis surakinti kaliniai laiko šešėlius ant sienos tikrove. Jau daugiau nei du tūkstančius metų ši knyga kursto diskusijas apie valdžią, auklėjimą ir tiesą. Ji ir šiandien padeda paklausti, kas turėtų valdyti ir kodėl. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį dialogą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Gražų birželio rytą Londone Klarisa Delovėj ruošiasi priėmimui, kurį rengia vakare. Visą dieną, kurią matuoja Bigbeno dūžiai, ji galvoja apie savo jaunystę ir apie Piterį Volšą, vyrą, už kurio neištekėjo. Kitoje miesto vietoje Septimas, buvęs kareivis, vis dar nešioja savyje karą. Visas romanas telpa į vieną dieną, o mes pereiname nuo vieno veikėjo prie kito, lyg girdėtume jų mintis. Jo pirmasis sakinys, kuriame ponia Delovėj praneša, kad gėlių nupirks pati, tapo garsus. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Londone Gabrielius Saimas, poetas, slapta tapęs policininku, sugeba būti išrinktas į aukščiausiąją Europos anarchistų tarybą. Kiekvienas iš septynių jos narių vadinamas savaitės dienos vardu, ir Saimas tampa Ketvirtadieniu. Ten jis aptinka sąmokslą ir milžinišką, bauginantį vadą, kurį visi vadina Sekmadieniu. Gaudynės, krentančios kaukės, netikėti posūkiai: niekas nėra toks, koks atrodo. Čestertonas paverčia tai humoro kupinu šnipų romanu, kurį pats pavadino „košmaru“. Sparčiai papasakotas, romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Airijoje jaunas Stivenas Dedalas auga katalikų šeimoje, kuri pamažu skursta. Mokydamasis pas jėzuitus, kurį laiką įbaugintas pamokslo apie pragarą, jis net sulaukia pasiūlymo tapti kunigu. Bet jaučia, kaip jame auga kitas pašaukimas: menas. Džoisas čia vos pridengęs pasakoja savo paties jaunystę: kaip jautrus berniukas tampa rašytoju, norinčiu mąstyti savarankiškai. Herojaus pavardė primena Dedalą, graikų mitologijos veikėją, kuris pasidarė sparnus, kad pabėgtų. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Džoiso romaną galite atrasti kalba, kurios mokotės.

Paryžius, 1819 metai. Kukliame Voker pensione senasis Gorijo, buvęs vermišelių gamintojas, viską sau atsako dėl dviejų dukterų, ištekėjusių į aukštuomenę. Jo jaunas kaimynas Rastinjakas, neturtingas studentas iš provincijos, svajoja patekti į tą spindintį pasaulį. Paslaptingas Votrenas, kitas pensiono gyventojas, paaiškina jam negailestingas jo taisykles. Šis romanas pavertė Rastinjaką bendriniu prancūzų žodžiu, reiškiančiu ambicingą jaunuolį. Tai viena „Žmogiškosios komedijos“ viršūnių, apie pinigus, ambiciją ir tėvo meilę. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Balzako romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

XIX amžiaus pabaigoje Paryžiuje Žoržas Diurua, buvęs kareivis be skatiko kišenėje, atsitiktinai sutinka draugą, tapusį žurnalistu, kuris įveda jį į savo laikraštį. Gražus vaikinas, be talento ir skrupulų, Diurua greitai supranta, kad moterys gali atverti jam visas duris. Mopasanas piešia suvedžiotojo, dėl sėkmės pasiruošusio viskam, portretą ir be užuolankų parodo spaudos, politikos ir pinigų užkulisius. Dėl gyvų skyrių ir aiškaus stiliaus romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

XX amžiaus pradžioje Ema Goldman, šešiolikos metų atvykusi iš Rusijos į Jungtines Valstijas, keliauja po šalį gindama anarchizmą, svajonę apie visuomenę be šeimininkų. Šiose esė ji puola kalėjimus, patriotizmą, santuoką be meilės ir puritonišką veidmainystę bei gina moterų teisę pačioms spręsti apie savo gyvenimą. Gimę iš paskaitų, jos tekstai tiesūs ir taiklūs. Ir šiandien jie verčia susimąstyti, kas daro kiekvieną iš tikrųjų laisvą. Kai vertimas visada prieš akis, šiuos angažuotus tekstus galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Savo laboratorijoje daktaras Reimondas operuoja jaunos merginos Merės smegenis, kad ji galėtų pamatyti už mūsiškio slypintį pasaulį, tai, ką senovės žmonės vadino „pamatyti dievą Paną“. Po daugelio metų Londone aukštuomenės vyrai vienas po kito nusižudo, ir kiekvieną kartą, atrodo, jų kelią buvo perėjusi ta pati moteris. Papasakotas fragmentais, kaip tyrimas, šis trumpas pasakojimas baimę kuria mažais potėpiais. Lavkraftas juo žavėjosi, o pats kūrinys priklauso didžiajai fantastikos klasikai. Kai vertimas visada prieš akis, galite šiurpti iš baimės kalba, kurios mokotės.

Vienuolika novelių apie XX amžiaus trečiojo dešimtmečio Kiniją. Čia sutinkame našlę, kurią per Naujuosius metus atstumia visas kaimas, nusivylusį mokslinčių, vieną geriantį smuklėje, jauną porą, kurią išskiria skurdas, ir vyrą, norintį užgesinti amžinąją savo kaimo šventyklos lempą. Po „Šauksmo“ Lu Sinas, didžiausias moderniosios Kinijos rašytojas, čia pateikia intymesnių istorijų, kurios švelniai ir blaiviai rodo besikeičiančią šalį. Novelės trumpos, ir jas skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

Iškviestas naktį, per pūgą, kaimo gydytojas nebeturi arklio, kuriuo galėtų išvykti. Pataisos kolonijoje karininkas išdidžiai rodo lankytojui keistą egzekucijų mašiną. Bado menininkas savaites nevalgo savo narve, o miniai jis pamažu nusibosta. Šiuose trijuose trikdančiuose Kafkos pasakojimuose kasdienybė be perspėjimo virsta košmaru, ir jų nepamirši. Trumpus ir tiksliais sakiniais parašytus pasakojimus perskaitysite kiekvieną vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Apie 400 metus Augustinas, tapęs Hipono vyskupu Šiaurės Afrikoje, pasakoja savo gyvenimą, kreipdamasis tiesiai į Dievą. Jis prisimena savo vaikystę, kriaušes, kurias pavogė vien dėl malonumo daryti bloga, jaunystę Kartaginoje ir ilgą tiesos paiešką. Kol vieną dieną Milano sode išgirsta vaiko balsą dainuojant: „Imk ir skaityk“. Ši knyga dažnai laikoma pirmąja didžiąja Vakarų autobiografija. Joje atrandame abejojantį, klystantį ir savęs ieškantį žmogų, kurio nuoširdumas jaudina iki šiol. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

„Žmogus gimsta laisvas, o visur jis yra pančiuose.“ Ruso pradeda nuo šio teiginio ir ieško tokios bendrijos formos, kurioje kiekvienas, susivienijęs su visais, paklustų tik sau pačiam. Iš šios sutarties jis išveda paprastą idėją: valdžia priklauso tautai, o įstatymas turi išreikšti visų valią. Prieš tuos, kurie valdžią grindė jėga ar dieviškąja teise, Ruso ją grindžia piliečių susitarimu. Ši nedidelė knyga įkvėpė Prancūzijos revoliuciją ir iki šiol padeda suprasti, iš kur kilo mūsų demokratijos ir lygybės idėjos. Kai vertimas visada prieš akis, šį pamatinį tekstą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Našlaitė Denisa su dviem mažais broliais atvyksta iš Normandijos į Paryžių. Jos dėdę, smulkų audinių pirklį, nuskurdina priešais esanti didelė parduotuvė „Moterų laimė“. Denisa įsidarbina joje pardavėja, kitų darbuotojų pašiepiama, ir pamažu patraukia savininko, ambicingojo Oktavo Murė, dėmesį. Milžiniški skyriai, akinančios vitrinos, nesiskaitydamos išlaidaujančios pirkėjos: Zola pasakoja apie didžiųjų parduotuvių gimimą ir apie dorą merginą, kurios pinigais nenupirksi. Kai vertimas visada prieš akis, ši įtraukianti istorija lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Šiuose Filipinų moksleiviams surinktuose tekstuose Chosė Rizalis pats pasakoja savo gyvenimą: vaikystę Kalamboje prie didelio ežero, motiną, kuri vakarais mokė jį skaityti, griežtą Binjano mokyklą, paskui sėkmę Manilos kolegijoje. Kituose puslapiuose kalbama apie jo keliones nuo Japonijos iki Anglijos ir tremtį Dapitane. Čia iš vidaus pažįstame Filipinų nacionalinį didvyrį, be to, randame patarlių, mįslių ir vieną jo šalies legendą. Parašyta paprastais sakiniais, ši nedidelė knyga lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

1845 metais Henris Deividas Toro savo rankomis pasistato trobelę prie Voldeno tvenkinio Masačusetso miškuose ir dvejus metus gyvena ten vienas. Jis augina pupas, stebi metų laikus ir gyvūnus ir sumažina savo poreikius iki būtiniausių. Knyga, kuri kviečia paklausti savęs, ko iš tikrųjų reikia gyvenimui. Ji tapo atskaitos tašku visiems, kurie ieško paprastesnio, laisvesnio ir gamtai artimesnio gyvenimo. Kai vertimas visada prieš akis, ją galite skaityti skyrių po skyriaus, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Išsigelbėjęs po laivo sudužimo, Edvardas Prendikas išlaipinamas nuošalioje Ramiojo vandenyno saloje, kur gyvena ištremtas mokslininkas daktaras Moro ir jo padėjėjas. Naktimis iš laboratorijos sklinda riksmai. Keisti salos gyventojai kartoja Įstatymą kaip maldą: „Nevaikščioti keturiomis, toks Įstatymas.“ H. Dž. Velsas kelia vis dar aktualų klausimą: kiek toli mokslas turi teisę eiti ir kas skiria žmogų nuo gyvūno? Kupinas įtampos, šis romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Trys Dostojevskio pasakojimai. „Baltosiose naktyse“ jaunas vienišas svajotojas keturis vakarus iš eilės šviesiomis Sankt Peterburgo naktimis sutinka merginą, kuri kažko laukia. „Romiojoje“ vyras budi prie savo jaunos žmonos kūno ir bando suprasti. „Juokingo žmogaus sapne“ nusivylęs žmogus užmiega ir sapnuoja sapną, kuris viską pakeičia. Švelnūs, tragiški ar vizionieriški, jie parodo kitą didžiojo rusų romanisto veidą. Šiuos trumpus pasakojimus perskaitysite kiekvieną vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

1930 metais Žakas Benvilis keturiasdešimčia trumpų skyrių pasakoja vaikams Prancūzijos istoriją, nuo Versingetorikso iki Didžiojo karo. Čia matome Chlodvigą ir Suasono vazą, Žaną d'Ark prie Orleano, Henriką IV ir jo „vištą puode“, Napoleoną prie Austerlico. Knygoje pasakojamos istorijos, o ne datos, ir ją puošia šešiasdešimt devynios Žobo, didžiojo savo laikų iliustratoriaus, graviūros. Tai paprastas ir gyvas įėjimas į Prancūzijos istoriją. Parašyta jauniesiems skaitytojams, paprastais sakiniais, ji lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Į šį rinkinį sudėtos keturios gražiausios Čechovo apysakos. „Palatoje Nr. 6“ provincijos gydytojas ima kalbėtis su savo ligoninės ligoniu ir galiausiai susimąsto, kas iš tikrųjų pamišęs. „Ponioje su šuniuku“ vyras ir moteris, abu sukūrę šeimas, susitinka Jaltoje ir netikėtai vienas kitą įsimyli. Čia sutinkame ir vienišą bei sergantį vyskupą Velykų išvakarėse, ir jauną sužadėtinę, kuri nusprendžia viską palikti. Čechovas niekada neteisia: keliuose puslapiuose jis leidžia pajusti visą gyvenimą. Šias apysakas perskaitysite kiekvieną vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.