Pilnas katalogas

1845 metais Henris Deividas Toro savo rankomis pasistato trobelę prie Voldeno tvenkinio Masačusetso miškuose ir dvejus metus gyvena ten vienas. Jis augina pupas, stebi metų laikus ir gyvūnus ir sumažina savo poreikius iki būtiniausių. Knyga, kuri kviečia paklausti savęs, ko iš tikrųjų reikia gyvenimui. Ji tapo atskaitos tašku visiems, kurie ieško paprastesnio, laisvesnio ir gamtai artimesnio gyvenimo. Kai vertimas visada prieš akis, ją galite skaityti skyrių po skyriaus, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Išsigelbėjęs po laivo sudužimo, Edvardas Prendikas išlaipinamas nuošalioje Ramiojo vandenyno saloje, kur gyvena ištremtas mokslininkas daktaras Moro ir jo padėjėjas. Naktimis iš laboratorijos sklinda riksmai. Keisti salos gyventojai kartoja Įstatymą kaip maldą: „Nevaikščioti keturiomis, toks Įstatymas.“ H. Dž. Velsas kelia vis dar aktualų klausimą: kiek toli mokslas turi teisę eiti ir kas skiria žmogų nuo gyvūno? Kupinas įtampos, šis romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Trys Dostojevskio pasakojimai. „Baltosiose naktyse“ jaunas vienišas svajotojas keturis vakarus iš eilės šviesiomis Sankt Peterburgo naktimis sutinka merginą, kuri kažko laukia. „Romiojoje“ vyras budi prie savo jaunos žmonos kūno ir bando suprasti. „Juokingo žmogaus sapne“ nusivylęs žmogus užmiega ir sapnuoja sapną, kuris viską pakeičia. Švelnūs, tragiški ar vizionieriški, jie parodo kitą didžiojo rusų romanisto veidą. Šiuos trumpus pasakojimus perskaitysite kiekvieną vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

1930 metais Žakas Benvilis keturiasdešimčia trumpų skyrių pasakoja vaikams Prancūzijos istoriją, nuo Versingetorikso iki Didžiojo karo. Čia matome Chlodvigą ir Suasono vazą, Žaną d'Ark prie Orleano, Henriką IV ir jo „vištą puode“, Napoleoną prie Austerlico. Knygoje pasakojamos istorijos, o ne datos, ir ją puošia šešiasdešimt devynios Žobo, didžiojo savo laikų iliustratoriaus, graviūros. Tai paprastas ir gyvas įėjimas į Prancūzijos istoriją. Parašyta jauniesiems skaitytojams, paprastais sakiniais, ji lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Į šį rinkinį sudėtos keturios gražiausios Čechovo apysakos. „Palatoje Nr. 6“ provincijos gydytojas ima kalbėtis su savo ligoninės ligoniu ir galiausiai susimąsto, kas iš tikrųjų pamišęs. „Ponioje su šuniuku“ vyras ir moteris, abu sukūrę šeimas, susitinka Jaltoje ir netikėtai vienas kitą įsimyli. Čia sutinkame ir vienišą bei sergantį vyskupą Velykų išvakarėse, ir jauną sužadėtinę, kuri nusprendžia viską palikti. Čechovas niekada neteisia: keliuose puslapiuose jis leidžia pajusti visą gyvenimą. Šias apysakas perskaitysite kiekvieną vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Į šį rinkinį sudėti trys jūros pasakojimai. „Jaunystėje“ Marlou prisimena savo pirmąją karininko kelionę senu apgriuvusiu krovininiu laivu, kuris užsidega plaukdamas į Rytus. „Taifūne“ kapitonas Makvoras, žmogus be vaizduotės, veda savo garlaivį į baisios audros širdį, o triume yra du šimtai kinų darbininkų. „Slaptajame bendrininke“ jaunas kapitonas laive slepia nepažįstamąjį, naktį atplaukusį plaukte. Konradas, dvidešimt metų buvęs jūreivis, leidžia pajusti jūrą kaip niekas kitas: pavojų, kapitono vienatvę, paprastų žmonių drąsą. Kai vertimas visada prieš akis, juos galite atrasti kalba, kurios mokotės.

Tėvas Braunas, mažas išsiblaškęs katalikų kunigas, išnarplioja bylas, kurios glumina policiją ir mokslininkus, dažnai kartu su savo draugu Flambo, buvusiu vagimi, tapusiu detektyvu. Paryžiuje išdavyste apkaltintas mokslininkas, Italijos kalnuose plėšikų sustabdyti keliautojai, sena Kornvalio šeima: kiekviena mįslė įminama dėl smulkmenos, kurios niekas nepastebėjo. Dvylika humoro ir paradoksų kupinų detektyvinių novelių, kuriose šis kuklus kunigas, gerai pažįstantis žmogaus širdį, atspėja tiesą anksčiau už visus. Kiekvieną novelę perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

XIX amžiaus pabaigoje Londone Adolfas Verlokas laiko nedidelę įtartiną parduotuvėlę Soho rajone, kur gyvena su žmona Vine ir jos jaunesniuoju broliu Stiviu, silpnapročiu. Slapta jis šnipinėja anarchistus vienos užsienio ambasados naudai. Vieną dieną darbdavys pareikalauja iš jo surengti pasikėsinimą į Grinvičo observatoriją. Šis tikro nepavykusio pasikėsinimo įkvėptas romanas yra vienas pirmųjų didžiųjų kūrinių apie terorizmą, iki šiol stebėtinai aktualus. Kai vertimas visada prieš akis, šį tamsų ir ironišką romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

XIX amžiaus Anglijos kaime ledi Konstantin gyvena viena savo dvare, kol vyras Afrikoje medžioja liūtus. Ji pažadėjo jam beveik nieko nesutikti ir nuobodžiauja. Seno bokšto viršūnėje ji randa Svitiną Sent Klivą, dvidešimtmetį jaunuolį, kuris stebi dangų ir svajoja tapti astronomu. Ji padeda jam tyrinėti, ir tarp jų gimsta meilė, nepaisant amžiaus ir padėties skirtumo. Tomas Hardis šią intymią istoriją pasakoja po begaliniu žvaigždėtu dangumi. Kai vertimas visada prieš akis, šis švelnus romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Sankt Peterburge Raskolnikovas, labai neturtingas buvęs studentas, gyvena mažytėje palėpės kamaraitėje. Jis įsitikinęs, kad kai kurie išskirtiniai žmonės turi teisę peržengti įstatymus, ir kirviu nužudo seną palūkininkę. Nuo tada baimė ir karštinė jo nebepalieka, o gudrus ir kantrus tardytojas Porfirijus, atrodo, skaito jo mintis. Nuo pat pradžių žinome, kas kaltas, ir vis dėlto įtampa nė kiek neslūgsta: viskas vyksta jo sąžinėje. Kai vertimas visada prieš akis, šį Dostojevskio šedevrą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Ketvirtasis „Užkapio memuarų“ tomas apima metus nuo 1815 iki 1828. Šatobrijanas pasakoja apie Šimtą dienų, kurias praleidžia Gente šalia karaliaus Liudviko XVIII, ir apie Vaterlo mūšį, kurio griaudėjimą girdi iš tolo. Paskui ateina Napoleono tremtis ir mirtis Šventosios Elenos saloje. Šatobrijanas pasakoja ir apie savo karjerą: jis buvo pasiuntinys Berlyne ir Londone, paskui užsienio reikalų ministras. Svarbus liudininkas iš vidaus pasakoja apie Napoleono žlugimą ir karalių sugrįžimą bei piešia savo draugės ponios Rekamjė portretą. Kai vertimas visada prieš akis, šiuos garsius memuarus galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Paryžiuje Terezė, jauna aukštuomenės moteris, ištekėjusi be meilės, nuobodžiauja savo elegantiškame salone. Kelionėje į Florenciją, miestą, kurio emblema yra raudonoji lelija, ji įsimyli Žaką Dešartrą, jautrų ir aistringą menininką. Bet Žakas pavydus, o Terezės praeitis ima jį persekioti. Didelė meilės ir pavydo istorija po Toskanos saule, kurią parašė Nobelio literatūros premijos laureatas Anatolis Fransas. Kai vertimas visada prieš akis, šį gražų romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Kodėl egzistuoja tiek daug skirtingų rūšių ir kodėl kiekviena atrodo sukurta savo aplinkai? Čarlzas Darvinas remiasi konkrečiais stebėjimais: augintojų balandžiais, augalais, tolimų salų gyvūnais. Iš jų jis išveda paprastą idėją: kovoje už būvį išgyvena ir palikuonių susilaukia geriausiai prisitaikiusios būtybės. Šioje knygoje Darvinas išdėsto savo evoliucijos per natūraliąją atranką teoriją. Ji amžiams pakeitė mūsų žvilgsnį į gyvąją gamtą ir į mūsų pačių vietą joje. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį mokslo klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

V amžiuje prieš mūsų erą Atėnai ir Sparta, du didžiausi Graikijos miestai, kariauja beveik trisdešimt metų. Tukididas, šį karą išgyvenęs atėniečių karvedys, pasakoja apie mūšius, Atėnus ištikusį marą, Periklio kalbas ir pražūtingą žygį į Siciliją. Jis siekia suprasti, kas stumia žmones į karą: baimė, interesas, garbė. Jo pamokos tebegalioja: apie „Tukidido spąstus“ kalbama ir šiandien, kai kylanti galia kelia nerimą įsitvirtinusiai. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį istorijos klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Vieną rugpjūčio rytą ištisi ligonių ir piligrimų traukiniai išvyksta iš Paryžiaus į Lurdą. Traukinyje Marija, jauna moteris, nebegalinti vaikščioti, tikisi pasveikti. Šalia jos keliauja abatas Pjeras Fromanas, jos vaikystės draugas, tapęs kunigu, bet praradęs tikėjimą: ji meldžiasi ir už tai, kad jis vėl įtikėtų. Romano veiksmas vyksta per penkias dienas, tarp minių ir ligonių. Zola parodo milžinišką viltį tų, kurie laukia stebuklo, ir kelia klausimą, liečiantį kiekvieną: kuo tikėti kančios akivaizdoje? Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Zola romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

1902 metais Londone jauna rašytoja Džeinė Holand staiga išgarsėja. Jos draugas Džordžas Tankerėjus, genialus, bet dar nežinomas rašytojas, ją perspėja: jam šlovė yra pabaigos pradžia. Džeinė slapta jį myli, bet nuo pasaulio bėgantis Tankerėjus veda Rouzę, jauną tarnaitę, kuri jį slaugė. Romanas kelia klausimą, nepraradusį savo jėgos: ar galima mylėti, tuoktis ir toliau rašyti, ir ar atsakymas tas pats moteriai ir vyrui? Kai vertimas visada prieš akis, šį subtilų ir sąmojingą romaną galite atrasti kalba, kurios mokotės.

Į šį rinkinį sudėtos pirmosios Lu Sino novelės, parašytos Kinijoje pirmaisiais metais po imperijos žlugimo. Vienas vyras įtiki, kad kaimynai nori jį suvalgyti. Senas neturtingas mokslinčius ateina gerti vyno į smuklę, kur iš jo šaiposi. Tėvas perka krauju permirkusį vaistą, kad išgelbėtų sūnų. Garsiausias pasakojimas yra apie A Q, kaimo padienį darbininką, kuris kiekvieną pažeminimą paverčia įsivaizduojama pergale. Kinijoje „A Q dvasia“ iki šiol vadinamas toks savęs apgaudinėjimas, kad nereikėtų matyti savo pralaimėjimų. Kai vertimas visada prieš akis, šiuos trumpus pasakojimus skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

Per 1870 metų karą dešimt keleivių tuo pačiu diližansu palieka prūsų okupuotą Ruaną: miesto žymūs žmonės, dvi vienuolės, demokratas ir prostitutė, pravarde Taukų Kamuolys. Ji vienintelė dalijasi savo maisto atsargomis. Bet smuklėje prūsų karininkas juos sulaiko ir iškelia savo sąlygas. Tai novelė, išgarsinusi Mopasaną: joje jis ironiškai parodo, ko verti gražūs principai, kai kiekvienas galvoja apie save. Aplink ją knygoje surinkta dar vienuolika novelių apie pinigus, santuoką ir smulkius miesčionių susitarimus. Trumpas ir gyvas noveles skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

XIX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Kaukaze senas kapitonas pasakoja keliautojui apie Pečioriną, puikų, persisotinusį ir jį mylintiems pavojingą jauną rusų karininką. Paskui keliautojui į rankas patenka jo dienoraštis. Jame skaitome, kaip Pečiorinas vien iš nuobodulio suvilioja kunigaikštytę ir kaip šaltai, beveik iš smalsumo, kaunasi dvikovoje. Lermontovas, pats žuvęs dvikovoje dvidešimt šešerių, pavertė Pečioriną vienu žaviausių rusų literatūros personažų: herojumi, kuris nėra herojus. Sudarytas iš penkių trumpų pasakojimų, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Nyčė čia puola filosofų įsitikinimus: jie tvirtina ieškantys tiesos be išankstinio nusistatymo. Jis klausia, iš kur kilo mūsų gėrio ir blogio idėjos, ir skiria ponų moralę, šlovinančią jėgą ir išdidumą, nuo vergų moralės, kuri nuolankumą ir gailestį paverčia dorybėmis. Provokuojanti knyga, verčianti paklausti, kodėl tikime tuo, kuo tikime. Iš jos kilęs garsus sakinys: „jei ilgai žiūri į bedugnę, bedugnė taip pat žiūri į tave“. Parašytą fragmentais, dažnai labai trumpais, ją skaitysite po vieną aforizmą, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Čičikovas atvyksta į provincijos miestą, sužavi visą aukštuomenę ir lanko apylinkių dvarininkus. Jis siūlo jiems keistą sandėrį: išpirkti iš jų mirusius baudžiauninkus. Šie valstiečiai mirė po paskutinio surašymo, bet vis dar įrašyti į sąrašus, ir jų šeimininkai tebemoka už juos mokestį. Dvaras po dvaro prieš akis praeina šykštuolis, stuobrys, nepatikli našlė ir svajoklis: Gogolis sukuria nepakartojamų portretų galeriją ir vieną juokingiausių rusų literatūros romanų. Kai vertimas visada prieš akis, šis humoro kupinas romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Londonas, 1869 metai: Robertas Oranžas, jaunas prancūzų kilmės katalikų parlamentaras ir Dizraelio globotinis, veda Brigitą, jauną našlę, kurią myli beveik religine meile. Pačią vestuvių dieną paaiškėja, kad pirmasis Brigitos vyras, laikytas nuskendusiu, gyvas: vadinasi, jų santuoka negalioja. Blaškomas tarp politikos, tikėjimo ir visuomenės žvilgsnio, Oranžas turi pasirinkti, kaip elgtis, o ambicinga ledi Sara de Treverel ima juo domėtis. Šis romanas kalba apie meilę, garbę ir sąžinę. Kai vertimas visada prieš akis, jį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Nusigyvenęs ir pasiryžęs mirti, jaunas Rafaelis de Valantenas užeina pas antikvarą, kuris pasiūlo jam ženklais išmargintą gyvūno odą. Šis talismanas išpildo visus savininko norus, bet su kiekvienu noru susitraukia, o kartu trumpėja ir savininko gyvenimas. Per naktį praturtėjęs Rafaelis turi rinktis tarp ilgo gyvenimo ir savo troškimų išpildymo. Balzakas čia sujungia fantastiką ir savo laikų Paryžiaus portretą. Šis romanas paliko posakį, kurį prancūzai vartoja iki šiol: „tirpti kaip šagreno oda“. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

III amžiaus Romoje, po Palmyros žlugimo, kilmingas Liucijus Manlijus Pizonas rašo savo draugei Faustai, likusiai Rytuose. Jis pasakoja jai apie karalienę Zenobiją, nugalėtą ir ištremtą netoli Romos, ir apie imperatorių Aurelianą, bauginantį karį, kuris nusprendžia sutriuškinti krikščionis. O Pizonas pats išpažįsta šį naują tikėjimą. Šis romanas prikelia Romą tais laikais, kai susiremia dvi religijos, ir rodo ją iš vidaus, akimis liudininko, kuriam gresia pavojus. Jis yra „Zenobijos“ tęsinys, bet Pizonas pasakoja Faustai, kas nutiko karalienei: į istoriją įžengiama lengvai. Parašytas laiškais, jis lengvai skaitomas, laiškas po laiško, kalba, kurios mokotės.