Klasikinių klaidų, lėtinančių kalbos mokymąsi, apžvalga — ir kaip jų išvengti.
1. Laukti, kol būsi „pasiruošęs" kalbėti
Daugelis laukia, kol turės daugiau žodžių ar darys mažiau klaidų, prieš drįsdami kalbėti. Tas momentas retai ateis: sklandumas ugdomas anksti kalbant, net ir netobulai.
2. Pasiklysti gramatikoje
Kai kurie didžiąją laiko dalį praleidžia lentelėse ir taisyklėse. Jie supranta kalbą ant popieriaus, bet sustabarėja, kai reikia spontaniškai reikštis. Reguliari praktika taip pat reiškia mokymąsi susitvarkyti su stresu kalbant dar neišmokta kalba.
3. Visiškai atmesti gramatiką
Kita vertus, noras mokytis visko neišsiaiškinant pagrindinių struktūrų lemia, kad tos pačios klaidos kartojamos ilgai. Darbas su pagrindais padeda suprasti kalbos logiką.
4. Pasikliauti tik vienu šaltiniu
Tikėjimas, kad viena programa ar vienas kursas pakaks, riboja pažangą. Klausymosi, skaitymo ir aktyvios praktikos — kalbėjimo, rašymo — derinimas suteikia daug turtingesnį ir veiksmingesnį kalbinį kontaktą.
5. Nebekartoti to, ko išmokai
Vieną kartą pamatyti žodį ar struktūrą nepakanka. Be reguliaraus kartojimo daug dalykų išnyksta, sudarant stagnacijos įspūdį nepaisant investuoto laiko.
6. Galvoti, kad jau „per vėlu" pradėti
Idėja, kad tam tikras amžius daro mokymąsi neįmanomu, atgraso dar prieš pradedant. Su aiškiais tikslais ir reguliaria praktika suaugęs žmogus gali pasiekti patogų ir funkcionalų lygį.
7. Bijoti daryti klaidas
Klaidų baimė verčia tylėti — ir taip niekada nesulaukti grįžtamojo ryšio ar pataisymų. Klaidos tiksliai nurodo, ką reikia tobulinti: jos yra neatskiriama mokymosi proceso dalis.