XIX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Kaukaze senas kapitonas pasakoja keliautojui apie Pečioriną, puikų, persisotinusį ir jį mylintiems pavojingą jauną rusų karininką. Paskui keliautojui į rankas patenka jo dienoraštis. Jame skaitome, kaip Pečiorinas vien iš nuobodulio suvilioja kunigaikštytę ir kaip šaltai, beveik iš smalsumo, kaunasi dvikovoje.
Lermontovas, pats žuvęs dvikovoje dvidešimt šešerių, pavertė Pečioriną vienu žaviausių rusų literatūros personažų: herojumi, kuris nėra herojus.
Sudarytas iš penkių trumpų pasakojimų, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.
