Harieta Džeikobs gimsta vergė Šiaurės Karolinoje. Kai ji paauglė, prie jos ima kabinėtis šeimininkas. Kad nuo jo pabėgtų ir apsaugotų savo vaikus, ji septynerius metus slepiasi mažytėje palėpėje pas močiutę, iš kur pro mažą skylutę žiūri į savo vaikus, kol pagaliau gali pabėgti į Šiaurę.
Tai vienas retų moters parašytų pasakojimų apie vergiją. Ji sako tai, ką kiti nutylėdavo: ką vergija darė moterims ir motinoms.
Ji pasakoja savo gyvenimą paprastai, kaip išpažintį, ir jos pasakojimas su jauduliu skaitomas kalba, kurios mokotės.
