Pilnas katalogas

XVI amžiuje Makiavelis, nuo valdžios nušalintas Florencijos diplomatas, parašo šį nedidelį traktatą, kad paaiškintų, kaip valdovas užgrobia valdžią ir, svarbiausia, kaip ją išlaiko. Jis remiasi senovės ir savo laikų Italijos pavyzdžiais ir be užuolankų pataria: ar geriau, kad bijotų, ar kad mylėtų, laikytis žodžio ar mokėti meluoti? Čia suprantame, kaip mąsto tie, kurie valdo, vadovauja ar derasi: jo pamokos apie valdžią galioja ir vakar, ir šiandien. Knyga tokia įžvalgi, kad iš jos gimė žodis „makiaveliškas“. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Anglijos kaime ponia Benet turi vienintelę mintį: ištekinti savo penkias dukteris. Kaimynystėje apsigyvenęs turtingas jaunuolis ponas Binglis ją pradžiugina, bet jo draugas ponas Darsis jau per pirmąjį balių pasirodo šaltas ir išdidus. Elizabeta, antroji iš seserų, gyva ir pašaipi, iš karto jo nepakenčia. Sąmojingos replikos ir linksmas žvilgsnis į šeimas ir santuokas daro šį romaną viena mylimiausių literatūros komedijų. Kai vertimas visada prieš akis, elegantišką ir ironišką Džeinės Ostin stilių su malonumu skaitysite kalba, kurios mokotės.

Vienas La Mančos bajoras perskaitė tiek riterių romanų, kad išėjo iš proto. Pasivadinęs Don Kichotu, jis leidžiasi į kelią ant seno lieso žirgo kartu su Sanču Pansa, plepiu ir sveiko proto kupinu valstiečiu, kuriam pažadėjo salą. Riteris laiko smukles pilimis, o vėjo malūnus milžinais. Juokingas ir jaudinantis kartu, šis romanas paliko visam pasauliui žinomą vaizdą: kovą su vėjo malūnais. Jis dažnai laikomas pirmuoju moderniu romanu. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Kūčių vakarą Ebenezeris Skrudžas, senas šykštuolis, nekenčiantis švenčių, sulaukia savo buvusio kompaniono vaiduoklio, amžiams sukaustyto grandinėmis. Paskui viena po kitos ateina trys dvasios, kad parodytų jam jo praeitį, dabartį ir ateitį. Dikensas vaiduoklių istoriją paverčia šilta pasakėčia apie dosnumą ir galimybę pasikeisti. Ši apysaka daug prisidėjo prie Kalėdų dvasios, kokią švenčiame iki šiol. Šią trumpą, gyvybės ir humoro kupiną apysaką lengvai skaitysite kalba, kurios mokotės: tai idealus skaitinys žiemą.

1625 metais jaunasis d'Artanjanas palieka savo Gaskonę ir vyksta į Paryžių su juokingu arkliu ir laišku karaliaus muškietininkų kapitonui. Jau pirmąją dieną jis iššaukia į dvikovą tris muškietininkus, Atosą, Portosą ir Aramį, kurie tampa jo draugais visam gyvenimui. Kartu jie gina karalienę nuo kardinolo Rišeljė ir pavojingosios Miledi. Dvikovos, jojimai ir sąmokslai: tai didysis apsiausto ir špagos romanas ir viena gražiausių draugystės istorijų literatūroje. Kupinas humoro, veiksmo ir gyvų dialogų, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Paryžius, 1482 metai: per Kvailių šventę gražuolė Esmeralda šoka Grevo aikštėje. Kvazimodas, kuprotas katedros varpininkas, ir jį užauginęs arkidiakonas Klodas Frolas abu netenka dėl jos ramybės. Nuo Stebuklų kiemo iki gėdos stulpo mergina tampa pavojingų aistrų objektu. Hugo prikelia viduramžių Paryžių aplink katedrą. Romanas pavertė Kvazimodą vienu garsiausių literatūros personažų ir padėjo išgelbėti tuomet labai apleistą katedrą. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Viktoro Hugo romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

1805 metais Sankt Peterburgo salonuose visi kalba apie Napoleoną. Pjeras Bezuchovas, nerangus jaunuolis, kuris paveldės milžinišką turtą, ieško gyvenimo prasmės. Jo draugas kunigaikštis Andrejus Bolkonskis išeina į karą, bėgdamas nuo nuobodulio, o jaunoji Nataša Rostova trykšta gyvenimo džiaugsmu. Nuo Austerlico iki Maskvos gaisro Tolstojus pina didžiuosius mūšius ir šeimų gyvenimą, meilę ir karą. Matome, kaip jo veikėjai auga, myli, klysta ir keičiasi, lyg pažįstami žmonės. Kai vertimas visada prieš akis, šis didysis romanas skaitomas kalba, kurios mokotės.

Paleistas po devyniolikos metų katorgos už pavogtą duonos kepalą, Žanas Valžanas visur atstumiamas, kol vieną vakarą jį į savo namus priima vyskupas. Tapęs kitu žmogumi ir gyvendamas svetima pavarde, jis priglaudžia mažąją Kozetę, kurią skriaudžia Tenardjė šeima, ir slapstydamasis ją augina. O inspektorius Žaveras netiki, kad katorgininkas gali pasikeisti. Aplink juos Viktoras Hugo prikelia visą amžių, iki pat Paryžiaus barikadų. Vienas jo veikėjų net tapo žodžiu: prancūzai iki šiol įžūlų Paryžiaus vaikėzą vadina „gavrošu“. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Frederikas Daglasas gimsta vergas Merilando plantacijoje, nuo pat gimimo atskirtas nuo motinos. Vaikystėje jis slapta išmoksta skaityti, nors tai draudžiama, ir supranta, kad žinios yra kelias į laisvę. Jis pasakoja apie smūgius, badą, pasipriešinimą ir pabėgimą į Šiaurę. Sukrečiantis liudijimas, parašytas žmogaus, tapusio vienu didžiųjų balsų prieš vergiją. Dėl paprastų ir stiprių sakinių jį lengva skaityti kalba, kurios mokotės.

1848 metais, revoliucijų išvakarėse, Marksas ir Engelsas išleidžia šį trumpą tekstą, kuris prasideda garsiu sakiniu: „Šmėkla klaidžioja po Europą, komunizmo šmėkla.“ Jie pasakoja istoriją kaip klasių kovą, aprašo buržuazijos iškilimą ir ragina darbininkus vienytis. Pritartumėte jo idėjoms ar ne, mažai tekstų taip pakeitė pasaulį. Paskutinis jo sakinys, „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, žinomas visur, o jį perskaičius lengviau suprasti didelę XX amžiaus dalį. Parašytą kaip kreipimąsi, jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės, o vertimas visada prieš akis.

Po Trojos karo Odisėjas nori grįžti namo, į savo Itakos salą. Bet jam teks klajoti dešimt metų: jis susikauna su Kiklopu, išvengia sirenų giesmės ir atsispiria burtininkės Kirkės kerams. Tuo metu jo žmona Penelopė atstumia jaunikius, užplūdusius jos rūmus. Tai didžiausias literatūros nuotykis, tad poemos pavadinimas net tapo žodžiu: odisėja. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį pasakojimą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Per Amerikos pilietinį karą jaunas ūkininkas Henris Flemingas, svajodamas apie šlovę, stoja į Šiaurės kariuomenę. Ištisas savaites jis laukia pirmojo mūšio ir svarsto, ar išsilaikys, ar pabėgs. Kai mūšis pagaliau prasideda, dūmai, triukšmas ir baimė nušluoja visas jo mintis apie didvyriškumą. Stivenas Kreinas gimė po šio karo ir niekada jo nematė, tačiau daugelis skaitytojų manė jį esant buvusiu kareiviu. Šis trumpas romanas pasakoja apie mūšį iš vidaus, iš arti rodydamas, ką jaučia išsigandęs žmogus. Dėl aiškių sakinių ir labai vaizdingų scenų jį malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

Bedarbis Etjenas Lantje vieną kovo naktį atvyksta prie Vorė šachtos Šiaurės Prancūzijoje ir įsidarbina angliakasio Maė brigadoje. Šachtos gelmėse jis patiria karštį, pavojų ir šeimų badą, o Maė duktė Katrina jo nepalieka abejingo. Pasipiktinęs Etjenas įtraukia angliakasius į didelį streiką prieš Kompaniją. Pavadinimas primena pavasario mėnesį, kai sudygsta sėklos, kaip teisingesnio pasaulio viltis. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Zola romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Gimęs prie Tormeso upės skurdžioje šeimoje, mažasis Lasaras tampa aklo elgetos, savo pirmojo šeimininko, vedliu. Kad nenumirtų iš bado, jis išmoksta jį apvoginėti: geria jo vyną per šiaudelį ir nugvelbia jo dešrą. Paskui jis tarnauja šykščiam kunigui, vėliau nusigyvenusiam ginklanešiui, kuris slepia savo skurdą po gražiais drabužiais. Išleistas be autoriaus vardo 1554 metais, paskui uždraustas inkvizicijos, šis trumpas gudrumo ir juodojo humoro kupinas pasakojimas yra pats pirmasis pikareskinis romanas. Lasaras pats šelmiškai pasakoja savo nuotykius, ir trumpi skyriai lengvai skaitomi kalba, kurios mokotės.

Po ilgų metų Paryžiuje Liubovė Ranevskaja grįžta į savo provincijos dvarą, paskendusį skolose. Reikia nuspręsti, kas bus su vyšnių sodu, jos vaikystės sodu. Aplink ją susirenka brolis, dukterys, senas tarnas, amžinas studentas ir pirklys, kurio tėvas buvo šios šeimos baudžiauninkas. Tai paskutinė Čechovo pjesė, kurią jis pats vadino komedija: joje susipina juokas ir melancholija, švelnus atsisveikinimas su nykstančiu pasauliu. Parašyta vien dialogais, ši trumpa pjesė lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Harpagonas, turtingas miestietis, apsėstas savo aukso pilnos skrynelės, nori sutuokti vaikus su turtingais jaunikiais ir nuotakomis, kad nieko neišleistų, o pats vesti jaunąją Marianą. Bet jo sūnus Kleantas kaip tik myli Marianą, duktė Elizė myli Valerą, o gudrus tarnas jau pastebėjo skrynelę. Tai viena garsiausių Moljero komedijų. Jos herojus tapo bendriniu prancūzų žodžiu, „harpagonas“, o jo šūksnis „Be kraičio!“ juokina jau daugiau nei tris šimtmečius. Parašyta gyvais dialogais ir kupina nesusipratimų, ši pjesė lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Anglijos kaime Ema Vudhaus, jauna, graži, turtinga ir savimi pasitikinti, mėgsta piršlauti kitiems. Ji globoja Harietą, neturtingą merginą, ir nusprendžia savaip surasti jai vyrą. Bet Ema prastai supranta, kas dedasi širdyse, pradedant savąja. Nesusipratimų kupina komedija, kurioje Džeinė Ostin švelniai šaiposi iš savo herojės, o mes juokiamės iš jos klaidų, kol atpažįstame jose save. Sąmojingi dialogai su malonumu skaitomi kalba, kurios mokotės.

XVI amžiaus Londone Tomas Kentis, vargšas berniukas, kurį muša tėvas, svajoja pamatyti tikrą princą. Vieną dieną prie rūmų vartų jį pastebi princas Edvardas, karaliaus Henriko VIII sūnus. Abu berniukai panašūs kaip dvyniai. Dėl juoko jie apsikeičia drabužiais, ir sargybiniai išmeta tikrąjį princą į gatvę. Tomas turi vaidinti princą, nieko neišmanydamas apie dvarą, o Edvardas savo paties karalystėje patiria badą, vagis ir neteisybę. Humoro kupinas nuotykis, kuriame kiekvienas pažįsta kito gyvenimą. Kupinas netikėtų posūkių, šis klasikos kūrinys lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Harieta Džeikobs gimsta vergė Šiaurės Karolinoje. Kai ji paauglė, prie jos ima kabinėtis šeimininkas. Kad nuo jo pabėgtų ir apsaugotų savo vaikus, ji septynerius metus slepiasi mažytėje palėpėje pas močiutę, iš kur pro mažą skylutę žiūri į savo vaikus, kol pagaliau gali pabėgti į Šiaurę. Tai vienas retų moters parašytų pasakojimų apie vergiją. Ji sako tai, ką kiti nutylėdavo: ką vergija darė moterims ir motinoms. Ji pasakoja savo gyvenimą paprastai, kaip išpažintį, ir jos pasakojimas su jauduliu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Dešimtaisiais Trojos karo metais karalius Agamemnonas atima iš Achilo jam priklausiusią belaisvę. Įsiutęs didžiausias graikų karys pasitraukia į savo palapinę ir atsisako kovoti. Be jo graikų kariuomenė traukiasi, o trojėnas Hektoras nuveda savo vyrus iki pylimo, saugančio laivus. Poema prasideda Achilo „rūstybe“, ir iš jos išplaukia visa istorija. Tai pirmasis didysis Europos literatūros pasakojimas, o kai kurios scenos, kaip Hektoro atsisveikinimas su žmona Andromache, jaudina iki šiol. Kai vertimas visada prieš akis, šią didžiąją poemą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Juros lentpjovio sūnus Žiulienas Sorelis yra neturtingas, išdidus ir ambicingas ir slapta žavisi Napoleonu. Tapęs Verjero mero namų mokytoju, jis suvilioja jo žmoną ponią de Renal. Paskui, nuo Bezansono seminarijos iki markizo de La Molio rūmų Paryžiuje, jis kopia visuomenės, kuri jį niekina, laiptais. Tai didysis Stendalio romanas apie ambiciją ir meilę. Žiulienas, vienas prieš visą visuomenę, yra vienas žaviausių literatūros herojų. Kai vertimas visada prieš akis, šį šedevrą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Per šventę Pirėjuje, Atėnų uoste, Sokratas su draugais klausia, kas yra teisingumas ir ar teisingas žmogus laimingesnis už neteisingą. Kad atsakytų, Sokratas įsivaizduoja idealų miestą, valdomą filosofų. Čia jis papasakoja garsųjį olos mitą: grandinėmis surakinti kaliniai laiko šešėlius ant sienos tikrove. Jau daugiau nei du tūkstančius metų ši knyga kursto diskusijas apie valdžią, auklėjimą ir tiesą. Ji ir šiandien padeda paklausti, kas turėtų valdyti ir kodėl. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį dialogą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Per Pirmąjį pasaulinį karą jaunas amerikietis Frederikas Henris kalnų fronte vairuoja greitosios pagalbos automobilius Italijos kariuomenei. Ten jis sutinka Katriną Barkli, anglų slaugę. Sužeistas jis gydomas Milano ligoninėje, ir jų romanas virsta didele meile. Hemingvėjus pats vairavo greitosios pagalbos automobilius šiame fronte, buvo sužeistas ir mylėjo slaugę. Jis pasakoja apie karą be didvyriškumo ir apie meilę, kuri bando ištrūkti iš karo. Dėl trumpų ir paprastų sakinių bei gausių dialogų jį lengva skaityti kalba, kurios mokotės.

Septyniolikos metų kavalierius de Grijė, jaunuolis iš geros šeimos, Amjene sutinka gražuolę Manon Lesko, kurią veža į vienuolyną. Jis tuoj pat pabėga su ja ir dėl jos atsisako visko: šeimos, turto, garbės. Tarp pabėgimų, sukčiavimo kortomis ir kalėjimų jis seks ją net į Luizianą. Manon myli de Grijė, bet myli ir prabangą, ir čia slypi visa jos paslaptis: niekada nežinome, ar ji jį išduos, ar seks paskui jį. Pasirodęs 1731 metais, šis pasakojimas išlieka viena gražiausių aistros istorijų literatūroje. Papasakotą paties de Grijė, jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.