Vargdieniai

Po devyniolikos katorgos metų už pavogtą duonos kepalą paleistas Žanas Valžanas neranda nei darbo, nei prieglobsčio, kol vieną naktį jį priima vyskupas. Tapęs kitu žmogumi ir pasivadinęs svetimu vardu, jis priglaudžia Kozetę, skurde mirusios darbininkės dukterį, ir slapstydamasis ją augina. Inspektorius Žaveras, netikintis, kad katorgininkas gali pasikeisti, persekioja jį per visą Prancūziją iki pat 1832 metų barikadų. Romanas nagrinėja skurdą, įstatymą, atpirkimą ir tai, ką visuomenė daro su savo pasmerktaisiais. Hugo sujungia kelių gyvenimų likimus su viso amžiaus paveikslu ir su savo paties kaltinimo kalba.