Neapolyje, kol tėvų nėra, Oktavas ir Leandras įsimylėjo. Bet šie du šykštūs seniai niekada nepriimtų sūnų pasirinkimo. Tarnas Skapenas išgelbsti juos, sugalvodamas klastą po klastos tėvams apgauti, ir net uždaro vieną iš jų į maišą ir prilupa.
Farsas ir sąmojis susipina šioje komedijoje, kurioje Moljeras parašė vieną garsiausių savo replikų: „Ko, po velnių, jam reikėjo toje galeroje?“
Parašytą gyvais ir trumpais dialogais, ją lengvai skaitysite kalba, kurios mokotės.



















