Jauną moterį, išsekusią po kūdikio gimimo, vyras gydytojas apgyvendina sename name, išnuomotame vasarai. Jai draudžiama rašyti ir dirbti, ir ji leidžia dienas kambaryje, išklijuotame bjauriais geltonais tapetais. Ji slapta rašo dienoraštį ir galiausiai ima tikėti, kad už sienos raštų kažkas juda.
Šarlotė Perkins Gilman pati buvo patyrusi tokį poilsio gydymą, o šis trumpas pasakojimas sukelia nerimą, kuris auga su kiekvienu puslapiu.
Jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.



















