Pilnas katalogas

Bakas, prie ramaus gyvenimo pripratęs naminis šuo, pavagiamas ir parduodamas kinkiniu šunimi į Tolimąją Šiaurę, pačiame aukso karštinės įkarštyje. Po botagu ir šaltyje jis išmoksta stipriausiojo įstatymo, o jame pamažu pabunda laukinis jo protėvių instinktas. Galingas nuotykis apie išlikimą ir laisvę, kuriame laukinė gamta atgauna savo teises. Dėl tiesaus ir vaizdingo Džeko Londono stiliaus šis klasikos kūrinys idealiai tinka pirmajam skaitymui kalba, kurios mokotės.

Per Pirmąjį pasaulinį karą jaunas amerikietis Frederikas Henris kalnų fronte vairuoja greitosios pagalbos automobilius Italijos kariuomenei. Ten jis sutinka Katriną Barkli, anglų slaugę. Sužeistas jis gydomas Milano ligoninėje, ir jų romanas virsta didele meile. Hemingvėjus pats vairavo greitosios pagalbos automobilius šiame fronte, buvo sužeistas ir mylėjo slaugę. Jis pasakoja apie karą be didvyriškumo ir apie meilę, kuri bando ištrūkti iš karo. Dėl trumpų ir paprastų sakinių bei gausių dialogų jį lengva skaityti kalba, kurios mokotės.

Džiazo amžiaus Amerikoje paslaptingasis Džėjus Getsbis kiekvieną savaitgalį savo rezidencijoje prie vandens rengia milžiniškus vakarėlius. Jo jaunas kaimynas pamažu sužino, kas slypi už šios prabangos: jaunystės meilė, kurios Getsbis niekada nepamiršo. Be meilės istorijos, šis trumpas Ficdžeraldo romanas piešia kritišką visuomenės, apžavėtos pinigų ir išorės blizgesio, portretą. Ficdžeraldas rašo elegantiškai ir aiškiai, ir jo romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

1815 metais Marselyje jaunas jūreivis Edmonas Dantesas pagal melagingą skundą suimamas savo sužadėtuvių dieną. Be teismo įkalintas Ifo pilyje, jis sutinka abatą Fariją, seną kalinį, kuris jį moko ir atskleidžia paslėpto lobio paslaptį. Po daugelio metų Paryžiuje, tarp jį išdavusių žmonių, pasirodo turtingas ir paslaptingas grafas Monte Kristo. Tai garsiausia keršto istorija literatūroje, kupina persirengimų ir netikėtų posūkių. Dėl gyvų dialogų ir netikėtų posūkių kiekviename skyriuje romaną skaitysite su aistra kalba, kurios mokotės.

Frederikas Daglasas gimsta vergas Merilando plantacijoje, nuo pat gimimo atskirtas nuo motinos. Vaikystėje jis slapta išmoksta skaityti, nors tai draudžiama, ir supranta, kad žinios yra kelias į laisvę. Jis pasakoja apie smūgius, badą, pasipriešinimą ir pabėgimą į Šiaurę. Sukrečiantis liudijimas, parašytas žmogaus, tapusio vienu didžiųjų balsų prieš vergiją. Dėl paprastų ir stiprių sakinių jį lengva skaityti kalba, kurios mokotės.

Baltoji Iltis, jaunas vilkas su truputėliu šuns kraujo, gimsta ledinėse Tolimosios Šiaurės platybėse, kur labai anksti išmoksta išlikimo įstatymo. Žmonių priglaustas, jis pažįsta jų pasaulį, dažnai šiurkštų ir žiaurų, ir tampa bauginančiu kovotoju. Kol vieną dieną sutinka žmogų, kuris jam siūlo ne vien smūgius. Didelis nuotykis apie ištikimybę ir pasitikėjimą, kuriame laukinis žvėris pamažu išmoksta mylėti. Dėl tiesaus ir vaizdingo Džeko Londono stiliaus šį klasikos kūrinį idealu skaityti kalba, kurios mokotės.

Nuo 1793 iki 1795 metų anglų rašytoja Meri Volstonkraft beveik kasdien rašo Gilbertui Imlėjui, amerikiečiui, kurį myli. Viskas prasideda Paryžiuje per Revoliuciją: kad išvengtų anglams gresiančio kalėjimo, ji pasivadina „ponia Imlėj“. Bet Imlėjus dažnai išvyksta, ir ji rašo jam iš Havro, kur gimsta jų duktė Fani, paskui iš Švedijos ir Norvegijos. Šie intymūs laiškai parodo „Moters teisių gynimo“ autorę tokią, kokia ji buvo: laisvą moterį, kuri atvirai sako, ko tikisi iš meilės. Švelnius, gyvus, kartais pašaipius laiškus skaitysite po vieną, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

1805 metais Sankt Peterburgo salonuose visi kalba apie Napoleoną. Pjeras Bezuchovas, nerangus jaunuolis, kuris paveldės milžinišką turtą, ieško gyvenimo prasmės. Jo draugas kunigaikštis Andrejus Bolkonskis išeina į karą, bėgdamas nuo nuobodulio, o jaunoji Nataša Rostova trykšta gyvenimo džiaugsmu. Nuo Austerlico iki Maskvos gaisro Tolstojus pina didžiuosius mūšius ir šeimų gyvenimą, meilę ir karą. Matome, kaip jo veikėjai auga, myli, klysta ir keičiasi, lyg pažįstami žmonės. Kai vertimas visada prieš akis, šis didysis romanas skaitomas kalba, kurios mokotės.

Paleistas po devyniolikos metų katorgos už pavogtą duonos kepalą, Žanas Valžanas visur atstumiamas, kol vieną vakarą jį į savo namus priima vyskupas. Tapęs kitu žmogumi ir gyvendamas svetima pavarde, jis priglaudžia mažąją Kozetę, kurią skriaudžia Tenardjė šeima, ir slapstydamasis ją augina. O inspektorius Žaveras netiki, kad katorgininkas gali pasikeisti. Aplink juos Viktoras Hugo prikelia visą amžių, iki pat Paryžiaus barikadų. Vienas jo veikėjų net tapo žodžiu: prancūzai iki šiol įžūlų Paryžiaus vaikėzą vadina „gavrošu“. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Našlaitė, tetos skriausta, paskui auklėta griežtame pensione, Džeinė Eir tampa guvernante Tornfildo pilyje. Ten ji sutinka savo šeimininką poną Ročesterį, niūrų ir nenuspėjamą vyrą, kurį įsimyli. Bet namas slepia paslaptį, o naktimis koridoriuose aidi keisti garsai. Didelė meilės ir paslapties istorija, kurios centre herojė, atsisakanti išsižadėti savo laisvės ir orumo. Džeinė pati pasakoja savo istoriją, kaip išpažintį, ir romaną su aistra skaitysite kalba, kurios mokotės.

Jauną moterį, išsekusią po kūdikio gimimo, vyras gydytojas apgyvendina sename name, išnuomotame vasarai. Jai draudžiama rašyti ir dirbti, ir ji leidžia dienas kambaryje, išklijuotame bjauriais geltonais tapetais. Ji slapta rašo dienoraštį ir galiausiai ima tikėti, kad už sienos raštų kažkas juda. Šarlotė Perkins Gilman pati buvo patyrusi tokį poilsio gydymą, o šis trumpas pasakojimas sukelia nerimą, kuris auga su kiekvienu puslapiu. Jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Vienoje garsus rašytojas savo gimtadienį grįžta namo ir randa ilgą laišką be vardo ir adreso. Moteris pasakoja jam savo gyvenimą: ji myli jį nuo trylikos metų, nuo tos dienos, kai jis atsikraustė į butą priešais jos butą. Per tuos metus jis daug kartų ją sutiko, bet nė karto neatpažino. Kas ta nepažįstamoji ir kodėl ji rašo jam dabar? Šis trumpas Stefano Cveigo pasakojimas yra viena gražiausių neatsakytos meilės istorijų. Parašytą kaip išpažintį, vienu balsu, jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Juodasis Gražuolis, gražus juodas žirgas, pats pasakoja savo gyvenimą: ramią vaikystę pievoje, paskui darbo metus tarnaujant labai skirtingiems šeimininkams. Vieni jį prižiūri su meile, kiti elgiasi su juo šiurkščiai, ir kiekvieni nauji namai jam paruošia vis kitą gyvenimą. Šis jaudinantis romanas, pakeitęs visos epochos požiūrį į gyvūnus, kalba apie gerumą, pagarbą ir orumą. Parašytas paprastais žodžiais, šis klasikos kūrinys idealiai tinka skaityti kalba, kurios mokotės.

Per Amerikos pilietinį karą jaunas ūkininkas Henris Flemingas, svajodamas apie šlovę, stoja į Šiaurės kariuomenę. Ištisas savaites jis laukia pirmojo mūšio ir svarsto, ar išsilaikys, ar pabėgs. Kai mūšis pagaliau prasideda, dūmai, triukšmas ir baimė nušluoja visas jo mintis apie didvyriškumą. Stivenas Kreinas gimė po šio karo ir niekada jo nematė, tačiau daugelis skaitytojų manė jį esant buvusiu kareiviu. Šis trumpas romanas pasakoja apie mūšį iš vidaus, iš arti rodydamas, ką jaučia išsigandęs žmogus. Dėl aiškių sakinių ir labai vaizdingų scenų jį malonu skaityti kalba, kurios mokotės.

Abi šios Sankt Peterburgo apysakos pasakoja apie smulkų valdininką. Akakijus Akakijevičius, kolegų pašiepiamas perrašinėtojas, mėnesių mėnesius taupo, kad pasisiūdintų naują milinę. O Kovaliovas vieną rytą pabunda be nosies ir netrukus sutinka ją gatvėje, uniformuotą ir aukštesnio laipsnio už jį. Gogolis jungia juoką ir gailestį, o jo mieste įstatymą diktuoja absurdas. Dostojevskiui priskiriamas garsus sakinys: „Mes visi išėjome iš Gogolio „Milinės“.“ Šias dvi trumpas apysakas perskaitysite kiekvieną vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Budapešte gimnazistų gauja gina savo žaidimų aikštelę, dykvietę, įspraustą tarp lentpjūvės ir namų. Raudonmarškiniai, priešiška gauja, nori ją užimti, ir rengiamas karas su laipsniais, vėliava ir mūšio planais. Mažasis Nemečekas, vienintelis gaujoje neturintis jokio laipsnio, parodys daugiau drąsos nei visi karininkai. Didelis romanas apie draugystę, ištikimybę ir drąsą, kurį skaito bet kokio amžiaus žmonės ir kurio nepamiršti. Parašytas paprastai, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Bedarbis Etjenas Lantje vieną kovo naktį atvyksta prie Vorė šachtos Šiaurės Prancūzijoje ir įsidarbina angliakasio Maė brigadoje. Šachtos gelmėse jis patiria karštį, pavojų ir šeimų badą, o Maė duktė Katrina jo nepalieka abejingo. Pasipiktinęs Etjenas įtraukia angliakasius į didelį streiką prieš Kompaniją. Pavadinimas primena pavasario mėnesį, kai sudygsta sėklos, kaip teisingesnio pasaulio viltis. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Zola romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Fiodoras Karamazovas, šykštus ir pasileidęs tėvas, pyksta su vyriausiuoju sūnumi Dmitrijumi dėl pinigų ir dėl tos pačios moters. Kiti du sūnūs eina priešingais keliais: Ivaną kankina blogio egzistavimas, o švelnusis Alioša yra vienuolyno naujokas. Vieną vakarą senis nužudomas, ir visi įtarimai krinta ant Dmitrijaus. Tai ir kriminalinis tyrimas, ir didysis šeimos romanas. Tai paskutinė Dostojevskio knyga, daugelio skaitytojų nuomone, pati didžiausia. Kai vertimas visada prieš akis, šį šedevrą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Kūčių vakarą Ebenezeris Skrudžas, senas šykštuolis, nekenčiantis švenčių, sulaukia savo buvusio kompaniono vaiduoklio, amžiams sukaustyto grandinėmis. Paskui viena po kitos ateina trys dvasios, kad parodytų jam jo praeitį, dabartį ir ateitį. Dikensas vaiduoklių istoriją paverčia šilta pasakėčia apie dosnumą ir galimybę pasikeisti. Ši apysaka daug prisidėjo prie Kalėdų dvasios, kokią švenčiame iki šiol. Šią trumpą, gyvybės ir humoro kupiną apysaką lengvai skaitysite kalba, kurios mokotės: tai idealus skaitinys žiemą.

XVI amžiaus Londone Tomas Kentis, vargšas berniukas, kurį muša tėvas, svajoja pamatyti tikrą princą. Vieną dieną prie rūmų vartų jį pastebi princas Edvardas, karaliaus Henriko VIII sūnus. Abu berniukai panašūs kaip dvyniai. Dėl juoko jie apsikeičia drabužiais, ir sargybiniai išmeta tikrąjį princą į gatvę. Tomas turi vaidinti princą, nieko neišmanydamas apie dvarą, o Edvardas savo paties karalystėje patiria badą, vagis ir neteisybę. Humoro kupinas nuotykis, kuriame kiekvienas pažįsta kito gyvenimą. Kupinas netikėtų posūkių, šis klasikos kūrinys lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Harieta Džeikobs gimsta vergė Šiaurės Karolinoje. Kai ji paauglė, prie jos ima kabinėtis šeimininkas. Kad nuo jo pabėgtų ir apsaugotų savo vaikus, ji septynerius metus slepiasi mažytėje palėpėje pas močiutę, iš kur pro mažą skylutę žiūri į savo vaikus, kol pagaliau gali pabėgti į Šiaurę. Tai vienas retų moters parašytų pasakojimų apie vergiją. Ji sako tai, ką kiti nutylėdavo: ką vergija darė moterims ir motinoms. Ji pasakoja savo gyvenimą paprastai, kaip išpažintį, ir jos pasakojimas su jauduliu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Paryžius, 1482 metai: per Kvailių šventę gražuolė Esmeralda šoka Grevo aikštėje. Kvazimodas, kuprotas katedros varpininkas, ir jį užauginęs arkidiakonas Klodas Frolas abu netenka dėl jos ramybės. Nuo Stebuklų kiemo iki gėdos stulpo mergina tampa pavojingų aistrų objektu. Hugo prikelia viduramžių Paryžių aplink katedrą. Romanas pavertė Kvazimodą vienu garsiausių literatūros personažų ir padėjo išgelbėti tuomet labai apleistą katedrą. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Viktoro Hugo romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Penkiolika novelių, pasakojančių apie maždaug 1900 metų Dubliną, nuo vaikystės iki brandos. Mokinukas svajoja nueiti į didelį bazarą, mergina dvejoja, ar viską palikti ir išvykti su jūreiviu, kontoros tarnautojas skandina pyktį alkoholyje, šeima susirenka į kasmetinį balių per Kalėdas. Džoisas piešia paprastus žmones, įstrigusius kasdienybėje, tą akimirką, kai jų gyvenimas truputį pasvyra. Rinkinys baigiasi „Mirusiaisiais“, viena gražiausių kada nors parašytų novelių. Novelės trumpos, ir jas skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

Paryžiaus operoje siaučia fantomas: jis reikalauja, kad jam būtų paliekama penktoji ložė, ir laiškais grasina direktoriams. Kristina Dae, jauna švedų dainininkė, slapta mokosi pas paslaptingą balsą, kurį vadina Muzikos Angelu. Jos vaikystės draugas vikontas Raulis de Šanji nori sužinoti, kas slepiasi už to balso. Per spektaklį krentantis sietynas, kaukė, požemiai po scena: Gastonas Leru sukūrė visame pasaulyje žinomą personažą, kartu baisų ir jaudinantį. Parašytas kaip tyrimas, kupinas įtampos, romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.