Pilnas katalogas

1872 metais Londone Filijas Fogas, labai metodiškas anglų džentelmenas, lažinasi iš turto, kad apkeliaus pasaulį per aštuoniasdešimt dienų. Tą patį vakarą jis išvyksta su Paspartu, savo nauju tarnu, apsukriu prancūzu. Inspektorius Fiksas leidžiasi juos persekioti, įsitikinęs, kad turi reikalą su vagimi. Laivu, traukiniu ir net ant dramblio Fogas lenktyniauja su laiku, o netikėtumai seka vienas kitą iki pat paskutinio puslapio. Kupinas ritmo ir humoro, romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Savo bute Beikerio gatvėje 221B Šerlokas Holmsas priima lankytojus su keistomis istorijomis: lyga, skirta tik raudonplaukiams vyrams, žąsyje paslėptas brangakmenis, paslaptinga marga juosta... Su draugu daktaru Vatsonu, kuris pasakoja apie jų tyrimus, jis įmena kiekvieną mįslę dėl nepaprasto pastabumo. Dvylika trumpų tyrimų, kurių kiekvieną perskaitysite vienu atsikvėpimu ir kuriuose menkiausia smulkmena tampa įkalčiu. Dėl gyvų dialogų ir aiškių sakinių juos idealu skaityti kalba, kurios mokotės.

Amerikiečių šeima nuperka seną anglų pilį, kurioje jau tris šimtmečius vaidenasi sero Simono vaiduoklis. Bet naujakuriai nieko nebijo: jie nuvalo kraujo dėmę, kurią jis kiekvieną naktį vėl atnaujina, ir pasiūlo jam alyvos per garsiai žvangančioms grandinėms. Apversta vaiduoklių istorija, kurioje išsigąsta pati šmėkla, kupina humoro ir pamažu vis daugiau švelnumo. Šį trumpą Oskaro Vaildo pasakojimą perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Prie Misisipės Tomas Sojeris, išdykęs berniukas, kurį augina teta Polė, labiau mėgsta nuotykius nei mokyklą. Nubaustas jis turi baltai nudažyti ilgą tvorą, bet sugeba padaryti taip, kad draugai atiduotų jam savo lobius už teisę dažyti vietoj jo. Vieną naktį su draugu Heklberiu Finu jis slapta pamato žmogžudystę kapinėse. Pabėgimas į salą, lobio paieškos, ola, kurioje pasiklystama: tai didysis laisvos vaikystės romanas, juokingas ir truputį baisus, kurio nepamirši. Kupinas humoro ir gyvų dialogų, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Londone dailininkas tapo Doriano Grėjaus, nepaprastai gražaus jaunuolio, portretą. Prieš paveikslą Dorianas ištaria norą: amžinai likti jaunam, o senti tegul vietoj jo portretas. Paveiktas ciniško lordo Henrio, jis pasineria į malonumų gyvenimą, ir kiekviena jo nuodėmė palieka pėdsaką drobėje. Tada Dorianas paslepia paveikslą nuo visų akių. Žavi istorija apie grožį, blogį ir amžinos jaunystės kainą, kurioje spindi Oskaro Vaildo sąmojis. Dėl humoro kupinų dialogų tai įtraukiantis skaitinys kalba, kurios mokotės.

Kad išvengtų savo pareigų, du jauni Londono aukštuomenės vyrai drąsiai meluoja. Džekas išsigalvoja brolį, vardu Ernestas, ir taip vadinasi kiekvieną kartą, kai eina pasilinksminti į miestą. O Aldžernonas išsigalvoja sergantį draugą, kad pabėgtų nuo nuobodžių vakarienių. Viskas susipainioja, kai dvi jaunos moterys pareiškia, kad tekės tik už vyro, vardu Ernestas. Tai juokingiausia Oskaro Vaildo komedija, kurioje kiekviena replika žaižaruoja sąmoju. Parašytą gyvais ir trumpais dialogais, ją lengvai skaitysite kalba, kurios mokotės.

Marlou, anglų jūreivis, sutinka vairuoti garlaivį didele Afrikos upe dramblio kaulu prekiaujančiai bendrovei. Visą kelią prieš srovę jam pasakoja apie Kurcą, gabiausią bendrovės agentą. Įsikūręs pačioje miško gilumoje, jis vienas atsiunčia daugiau dramblio kaulo nei visi kiti. Bet niekas iš tikrųjų nežino, kuo jis ten tapo. Šis trumpas pasakojimas nusiveda skaitytoją į žavią kelionę į kolonializmo širdį, ten, kur valdžia nebeturi ribų. Kai vertimas visada prieš akis, šį pasakojimą galite atrasti kalba, kurios mokotės.

Ką tik grįžęs iš karo daktaras Vatsonas ieško būsto Londone ir dalijasi butu su keistu kaimynu: Šerloku Holmsu. Netrukus tuščiame name randamas negyvas vyras be jokios žaizdos, o ant sienos krauju užrašytas žodis. Tai pats pirmasis Šerloko Holmso tyrimas, kuriame gimsta garsiausias detektyvų duetas. Šis trumpas romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Frederikas Daglasas gimsta vergas Merilando plantacijoje, nuo pat gimimo atskirtas nuo motinos. Vaikystėje jis slapta išmoksta skaityti, nors tai draudžiama, ir supranta, kad žinios yra kelias į laisvę. Jis pasakoja apie smūgius, badą, pasipriešinimą ir pabėgimą į Šiaurę. Sukrečiantis liudijimas, parašytas žmogaus, tapusio vienu didžiųjų balsų prieš vergiją. Dėl paprastų ir stiprių sakinių jį lengva skaityti kalba, kurios mokotės.

Visai jaunas Laris Livingstonas pradeda dirbti maklerių kontoroje, žymėdamas biržos kursus lentoje. Jis tampa vienu didžiausių Vol Strito spekuliantų ir pasakoja apie savo genialius ėjimus, bankrotus ir viską, ko jo klaidos išmokė apie rinkas ir apie jį patį. Kultinė prekiautojų ir investuotojų knyga, iki šiol skaitoma dėl pamokų apie riziką, kantrybę ir savo emocijų valdymą. Papasakota pirmuoju asmeniu, lyg ilgas pokalbis, ji lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Providense, Jungtinėse Valstijose, senas apleistas namas turi blogą vardą: jau daugiau nei šimtmetį jame gyvenantys žmonės suserga ir miršta vienas po kito. Pasakotojas ir jo dėdė, senas gydytojas, rausiasi miesto archyvuose. Tada jie nusprendžia praleisti naktį rūsyje, kur keistas pelėsis ant grindų piešia žmogaus pavidalą. Lavkraftas šį trumpą pasakojimą įkurdino tikroje savo miesto gatvėje, o baimė jame gimsta pamažu, labiau iš to, ką nujaučiame, nei iš to, ką matome. Jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Baltoji Iltis, jaunas vilkas su truputėliu šuns kraujo, gimsta ledinėse Tolimosios Šiaurės platybėse, kur labai anksti išmoksta išlikimo įstatymo. Žmonių priglaustas, jis pažįsta jų pasaulį, dažnai šiurkštų ir žiaurų, ir tampa bauginančiu kovotoju. Kol vieną dieną sutinka žmogų, kuris jam siūlo ne vien smūgius. Didelis nuotykis apie ištikimybę ir pasitikėjimą, kuriame laukinis žvėris pamažu išmoksta mylėti. Dėl tiesaus ir vaizdingo Džeko Londono stiliaus šį klasikos kūrinį idealu skaityti kalba, kurios mokotės.

Nuo 1793 iki 1795 metų anglų rašytoja Meri Volstonkraft beveik kasdien rašo Gilbertui Imlėjui, amerikiečiui, kurį myli. Viskas prasideda Paryžiuje per Revoliuciją: kad išvengtų anglams gresiančio kalėjimo, ji pasivadina „ponia Imlėj“. Bet Imlėjus dažnai išvyksta, ir ji rašo jam iš Havro, kur gimsta jų duktė Fani, paskui iš Švedijos ir Norvegijos. Šie intymūs laiškai parodo „Moters teisių gynimo“ autorę tokią, kokia ji buvo: laisvą moterį, kuri atvirai sako, ko tikisi iš meilės. Švelnius, gyvus, kartais pašaipius laiškus skaitysite po vieną, savo tempu, kalba, kurios mokotės.

Sena legenda pasakoja, kad Devono viržynuose Baskervilių giminę persekioja baisus šuo. Vieną vakarą seras Čarlzas Baskervilis randamas negyvas, siaubo sustingdytu veidu. Šalia jo aptinkami milžiniško šuns pėdsakai. Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas pakviečiami apsaugoti jo paveldėtojo. Tai garsiausias Šerloko Holmso tyrimas, tarp rūko, pelkių ir antgamtinio siaubo. Kupinas įtampos, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Tėvams mirus Indijoje, Merė, vieniša ir kaprizinga mergaitė, išsiunčiama pas dėdę į didelį nuošalų Jorkšyro dvarą. Ten ji išgirsta apie sodą, užrakintą jau dešimt metų, ir galiausiai randa jo duris, paslėptas po gebenėmis. Naktimis dvaro koridoriuose aidi verksmas. Šviesi istorija, kurioje pavasarį atgimstantis sodas padeda vaikams pasveikti nuo vienatvės. Švelni ir įtraukianti, ši istorija su malonumu skaitoma kalba, kurios mokotės.

Po Trojos karo Odisėjas nori grįžti namo, į savo Itakos salą. Bet jam teks klajoti dešimt metų: jis susikauna su Kiklopu, išvengia sirenų giesmės ir atsispiria burtininkės Kirkės kerams. Tuo metu jo žmona Penelopė atstumia jaunikius, užplūdusius jos rūmus. Tai didžiausias literatūros nuotykis, tad poemos pavadinimas net tapo žodžiu: odisėja. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį pasakojimą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

1805 metais Sankt Peterburgo salonuose visi kalba apie Napoleoną. Pjeras Bezuchovas, nerangus jaunuolis, kuris paveldės milžinišką turtą, ieško gyvenimo prasmės. Jo draugas kunigaikštis Andrejus Bolkonskis išeina į karą, bėgdamas nuo nuobodulio, o jaunoji Nataša Rostova trykšta gyvenimo džiaugsmu. Nuo Austerlico iki Maskvos gaisro Tolstojus pina didžiuosius mūšius ir šeimų gyvenimą, meilę ir karą. Matome, kaip jo veikėjai auga, myli, klysta ir keičiasi, lyg pažįstami žmonės. Kai vertimas visada prieš akis, šis didysis romanas skaitomas kalba, kurios mokotės.

Paleistas po devyniolikos metų katorgos už pavogtą duonos kepalą, Žanas Valžanas visur atstumiamas, kol vieną vakarą jį į savo namus priima vyskupas. Tapęs kitu žmogumi ir gyvendamas svetima pavarde, jis priglaudžia mažąją Kozetę, kurią skriaudžia Tenardjė šeima, ir slapstydamasis ją augina. O inspektorius Žaveras netiki, kad katorgininkas gali pasikeisti. Aplink juos Viktoras Hugo prikelia visą amžių, iki pat Paryžiaus barikadų. Vienas jo veikėjų net tapo žodžiu: prancūzai iki šiol įžūlų Paryžiaus vaikėzą vadina „gavrošu“. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Atėnuose poetas Agatonas švenčia pergalę tragedijų konkurse. Jo svečiai, tarp jų Sokratas, nusprendžia praleisti vakarą, paeiliui šlovindami Meilę. Komedijų poetas Aristofanas pasakoja, kad žmonės kadaise buvo dvigubi, o Dzeuso perskelti pusiau, nuo tada ieško savo antrosios pusės. Iš šio dialogo kilo posakis „platoniška meilė“. Jo klausimai iki šiol svarbūs kiekvienam: kodėl mylime ir ko iš tikrųjų ieškome kitame žmoguje? Parašytas kaip draugų pokalbis, šis trumpas dialogas skaitomas kalba, kurios mokotės, o vertimas visada prieš akis.

1848 metais, revoliucijų išvakarėse, Marksas ir Engelsas išleidžia šį trumpą tekstą, kuris prasideda garsiu sakiniu: „Šmėkla klaidžioja po Europą, komunizmo šmėkla.“ Jie pasakoja istoriją kaip klasių kovą, aprašo buržuazijos iškilimą ir ragina darbininkus vienytis. Pritartumėte jo idėjoms ar ne, mažai tekstų taip pakeitė pasaulį. Paskutinis jo sakinys, „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, žinomas visur, o jį perskaičius lengviau suprasti didelę XX amžiaus dalį. Parašytą kaip kreipimąsi, jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės, o vertimas visada prieš akis.

Našlaitė, tetos skriausta, paskui auklėta griežtame pensione, Džeinė Eir tampa guvernante Tornfildo pilyje. Ten ji sutinka savo šeimininką poną Ročesterį, niūrų ir nenuspėjamą vyrą, kurį įsimyli. Bet namas slepia paslaptį, o naktimis koridoriuose aidi keisti garsai. Didelė meilės ir paslapties istorija, kurios centre herojė, atsisakanti išsižadėti savo laisvės ir orumo. Džeinė pati pasakoja savo istoriją, kaip išpažintį, ir romaną su aistra skaitysite kalba, kurios mokotės.

Po dešimties vienatvės metų kalnuose išminčius Zaratustra nusileidžia pas žmones pranešti jiems naujienos: „Dievas mirė“. Jis kviečia juos nebesekti išmoktomis vertybėmis ir kurti savąsias. Ši knyga į kultūrą įvedė antžmogio idėją. Daugelis skaitytojų joje iki šiol randa galingą kvietimą tapti visiškai savimi. Kai vertimas visada prieš akis, šias trumpas ir ritmingas lyg eilėraščiai prakalbas galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Jauną moterį, išsekusią po kūdikio gimimo, vyras gydytojas apgyvendina sename name, išnuomotame vasarai. Jai draudžiama rašyti ir dirbti, ir ji leidžia dienas kambaryje, išklijuotame bjauriais geltonais tapetais. Ji slapta rašo dienoraštį ir galiausiai ima tikėti, kad už sienos raštų kažkas juda. Šarlotė Perkins Gilman pati buvo patyrusi tokį poilsio gydymą, o šis trumpas pasakojimas sukelia nerimą, kuris auga su kiekvienu puslapiu. Jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Šiuose Filipinų moksleiviams surinktuose tekstuose Chosė Rizalis pats pasakoja savo gyvenimą: vaikystę Kalamboje prie didelio ežero, motiną, kuri vakarais mokė jį skaityti, griežtą Binjano mokyklą, paskui sėkmę Manilos kolegijoje. Kituose puslapiuose kalbama apie jo keliones nuo Japonijos iki Anglijos ir tremtį Dapitane. Čia iš vidaus pažįstame Filipinų nacionalinį didvyrį, be to, randame patarlių, mįslių ir vieną jo šalies legendą. Parašyta paprastais sakiniais, ši nedidelė knyga lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.