Pilnas katalogas

Smalsi mergaitė Alisa seka labai skubantį baltą triušį ir įkrenta į urvą, kuris nuveda ją į keistą šalį. Ten ji užauga, sumažėja ir sutinka Češyro katiną, Pamišėlį Kepurininką ir karalienę, kuri nori visiems nukirsti galvas. Tarp sapno ir absurdo ši pasaka nuolat žaidžia žodžiais ir logika ir skaitoma su tokiu pat malonumu bet kokiame amžiuje. Dėl paprastų sakinių ir gyvų dialogų šis klasikos kūrinys idealiai tinka pirmajam skaitymui kalba, kurios mokotės.

1872 metais Londone Filijas Fogas, labai metodiškas anglų džentelmenas, lažinasi iš turto, kad apkeliaus pasaulį per aštuoniasdešimt dienų. Tą patį vakarą jis išvyksta su Paspartu, savo nauju tarnu, apsukriu prancūzu. Inspektorius Fiksas leidžiasi juos persekioti, įsitikinęs, kad turi reikalą su vagimi. Laivu, traukiniu ir net ant dramblio Fogas lenktyniauja su laiku, o netikėtumai seka vienas kitą iki pat paskutinio puslapio. Kupinas ritmo ir humoro, romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Anglijos kaime ponia Benet turi vienintelę mintį: ištekinti savo penkias dukteris. Kaimynystėje apsigyvenęs turtingas jaunuolis ponas Binglis ją pradžiugina, bet jo draugas ponas Darsis jau per pirmąjį balių pasirodo šaltas ir išdidus. Elizabeta, antroji iš seserų, gyva ir pašaipi, iš karto jo nepakenčia. Sąmojingos replikos ir linksmas žvilgsnis į šeimas ir santuokas daro šį romaną viena mylimiausių literatūros komedijų. Kai vertimas visada prieš akis, elegantišką ir ironišką Džeinės Ostin stilių su malonumu skaitysite kalba, kurios mokotės.

Vienas La Mančos bajoras perskaitė tiek riterių romanų, kad išėjo iš proto. Pasivadinęs Don Kichotu, jis leidžiasi į kelią ant seno lieso žirgo kartu su Sanču Pansa, plepiu ir sveiko proto kupinu valstiečiu, kuriam pažadėjo salą. Riteris laiko smukles pilimis, o vėjo malūnus milžinais. Juokingas ir jaudinantis kartu, šis romanas paliko visam pasauliui žinomą vaizdą: kovą su vėjo malūnais. Jis dažnai laikomas pirmuoju moderniu romanu. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Prie Misisipės Tomas Sojeris, išdykęs berniukas, kurį augina teta Polė, labiau mėgsta nuotykius nei mokyklą. Nubaustas jis turi baltai nudažyti ilgą tvorą, bet sugeba padaryti taip, kad draugai atiduotų jam savo lobius už teisę dažyti vietoj jo. Vieną naktį su draugu Heklberiu Finu jis slapta pamato žmogžudystę kapinėse. Pabėgimas į salą, lobio paieškos, ola, kurioje pasiklystama: tai didysis laisvos vaikystės romanas, juokingas ir truputį baisus, kurio nepamirši. Kupinas humoro ir gyvų dialogų, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Mažame Hadsono slėnio kaime pasakojama, kad naktimis keliais šuoliuoja raitelis be galvos. Ichabodas Kreinas, liesas ir labai prietaringas mokytojas, mergina turtingo kaimo ūkininko dukterį, akylai stebimas gerokai stipresnio už jį varžovo. Kartu juokingas ir nerimą keliantis, šis trumpas pasakojimas yra viena garsiausių Amerikos vaiduoklių istorijų, puikiai tinkanti rudens vakarui. Jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Amerikiečių šeima nuperka seną anglų pilį, kurioje jau tris šimtmečius vaidenasi sero Simono vaiduoklis. Bet naujakuriai nieko nebijo: jie nuvalo kraujo dėmę, kurią jis kiekvieną naktį vėl atnaujina, ir pasiūlo jam alyvos per garsiai žvangančioms grandinėms. Apversta vaiduoklių istorija, kurioje išsigąsta pati šmėkla, kupina humoro ir pamažu vis daugiau švelnumo. Šį trumpą Oskaro Vaildo pasakojimą perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Arsenas Lupenas, džentelmenas įsilaužėlis, elegantiškai ir su humoru pavagia iš turtingiausiųjų brangenybes ir paveikslus ir tyčiojasi iš policijos. Kartais jis net įspėja savo aukas prieš smogdamas ir nuolat išsprūsta iš jį persekiojančių rankų. Gudrybės, persirengimai ir netikėti posūkiai: niekada nežinai, kur jis išdygs ir kokiu veidu. Dėl gyvo ir lengvo tono šią knygą smagu skaityti kalba, kurios mokotės.

1625 metais jaunasis d'Artanjanas palieka savo Gaskonę ir vyksta į Paryžių su juokingu arkliu ir laišku karaliaus muškietininkų kapitonui. Jau pirmąją dieną jis iššaukia į dvikovą tris muškietininkus, Atosą, Portosą ir Aramį, kurie tampa jo draugais visam gyvenimui. Kartu jie gina karalienę nuo kardinolo Rišeljė ir pavojingosios Miledi. Dvikovos, jojimai ir sąmokslai: tai didysis apsiausto ir špagos romanas ir viena gražiausių draugystės istorijų literatūroje. Kupinas humoro, veiksmo ir gyvų dialogų, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Kad išvengtų savo pareigų, du jauni Londono aukštuomenės vyrai drąsiai meluoja. Džekas išsigalvoja brolį, vardu Ernestas, ir taip vadinasi kiekvieną kartą, kai eina pasilinksminti į miestą. O Aldžernonas išsigalvoja sergantį draugą, kad pabėgtų nuo nuobodžių vakarienių. Viskas susipainioja, kai dvi jaunos moterys pareiškia, kad tekės tik už vyro, vardu Ernestas. Tai juokingiausia Oskaro Vaildo komedija, kurioje kiekviena replika žaižaruoja sąmoju. Parašytą gyvais ir trumpais dialogais, ją lengvai skaitysite kalba, kurios mokotės.

Kad pabėgtų nuo tėvo, žiauraus girtuoklio, ir nuo našlės, norinčios padaryti iš jo gerai išauklėtą berniuką, Heklberis Finas suvaidina savo mirtį. Jis plaukia Misisipe plaustu su Džimu, pabėgusiu vergu. Pakeliui jie sutinka sukčių, priešiškų šeimų ir pavojų kupinų miestų. Hekas pats, savo vaikiškais žodžiais, pasakoja apie draugystę, kuri apverčia viską, ko jis buvo išmokytas. Hemingvėjus sakė, kad visa moderni amerikiečių literatūra kilo iš šios knygos. Kai vertimas visada prieš akis, sultinga Heko kalba ir jo nuotykiai su malonumu skaitomi kalba, kurios mokotės.

Šiame dvylikos istorijų rinkinyje Radjardas Kiplingas vaikui, kurį vadina „Mylimuoju“, aiškina, kaip banginis gavo savo gerklę, kupranugaris kuprą, leopardas dėmes, o dramblys straublį. Čia sužinome ir kaip buvo išrasti pirmasis laiškas ir raštas. Kupinos garsų žaismo, priedainių ir išgalvotų žodžių, šios juokingos ir šelmiškos pasakos sukurtos skaityti garsiai, ir vaikams, ir suaugusiems. Trumpas ir ritmingas istorijas skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

Po laivo sudužimo Guliveris, laivo gydytojas, pabunda paplūdimyje, prie žemės pririštas mažyčiais saitais: jis pateko pas liliputus, penkiolikos centimetrų ūgio tautą. Kitose kelionėse jis pats bus visai mažas milžinų šalyje, paskui atras skraidančią salą ir šalį, kurią valdo protingi arkliai. Po stebuklinės pasakos išore slypi humoro kupina satyra apie žmones ir jų vaidus. Knyga net paliko žodyne žodį: „liliputas“. Guliveris pasakoja apie savo keliones tarsi rašytų laivo žurnalą, ir šis didysis klasikos kūrinys su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Vestfalijos pilyje augantis jaunasis Kandidas iš savo mokytojo Pangloso išmoksta, kad „viskas yra kuo geriausia šiame geriausiame iš galimų pasaulių“. Išvarytas už bučinį gražuolei Kunigundai, jis pereina per karą, inkviziciją, Lisabonos žemės drebėjimą ir Amerikos kolonijas. Po kiekvienos nelaimės Kandidas kartoja savo mokytojo pamoką, o Volteras su negailestingu humoru šaiposi iš tų, kurie nori viską paaiškinti. Jo posakis apie „geriausią iš galimų pasaulių“ įstrigo visiems į atmintį. Dėl labai trumpų skyrių ir kandžios ironijos šią apysaką lengva skaityti kalba, kurios mokotės.

Gimęs prie Tormeso upės skurdžioje šeimoje, mažasis Lasaras tampa aklo elgetos, savo pirmojo šeimininko, vedliu. Kad nenumirtų iš bado, jis išmoksta jį apvoginėti: geria jo vyną per šiaudelį ir nugvelbia jo dešrą. Paskui jis tarnauja šykščiam kunigui, vėliau nusigyvenusiam ginklanešiui, kuris slepia savo skurdą po gražiais drabužiais. Išleistas be autoriaus vardo 1554 metais, paskui uždraustas inkvizicijos, šis trumpas gudrumo ir juodojo humoro kupinas pasakojimas yra pats pirmasis pikareskinis romanas. Lasaras pats šelmiškai pasakoja savo nuotykius, ir trumpi skyriai lengvai skaitomi kalba, kurios mokotės.

Harpagonas, turtingas miestietis, apsėstas savo aukso pilnos skrynelės, nori sutuokti vaikus su turtingais jaunikiais ir nuotakomis, kad nieko neišleistų, o pats vesti jaunąją Marianą. Bet jo sūnus Kleantas kaip tik myli Marianą, duktė Elizė myli Valerą, o gudrus tarnas jau pastebėjo skrynelę. Tai viena garsiausių Moljero komedijų. Jos herojus tapo bendriniu prancūzų žodžiu, „harpagonas“, o jo šūksnis „Be kraičio!“ juokina jau daugiau nei tris šimtmečius. Parašyta gyvais dialogais ir kupina nesusipratimų, ši pjesė lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Vieną žiemos vakarą Alisa pereina pro svetainės veidrodį ir atranda namus, kur viskas apversta. Lauke kraštovaizdis sudaro milžinišką šachmatų lentą, kurią Alisa turi pereiti langelis po langelio, kad taptų karaliene. Pakeliui ji sutinka Tvidldamą ir Tvidldį, ant sienos sėdintį Hamptį Damptį ir Raudonąją karalienę, kuri be paliovos bėga, kad liktų vietoje. Šiame knygos „Alisa Stebuklų šalyje“ tęsinyje žaidimų žodžiais ir logika dar daugiau. Būtent čia pasirodo garsusis eilėraštis „Džabervokis“. Dėl paprastų sakinių ir gyvų dialogų šis klasikos kūrinys idealiai tinka skaityti kalba, kurios mokotės.

Anglijos kaime Ema Vudhaus, jauna, graži, turtinga ir savimi pasitikinti, mėgsta piršlauti kitiems. Ji globoja Harietą, neturtingą merginą, ir nusprendžia savaip surasti jai vyrą. Bet Ema prastai supranta, kas dedasi širdyse, pradedant savąja. Nesusipratimų kupina komedija, kurioje Džeinė Ostin švelniai šaiposi iš savo herojės, o mes juokiamės iš jos klaidų, kol atpažįstame jose save. Sąmojingi dialogai su malonumu skaitomi kalba, kurios mokotės.

Mažame provincijos miestelyje Krenforde beveik visus namus tvarko damos, dažnai neturtingos, kurios niekada nekalba apie pinigus. Pasakotoja Merė Smit ilgai svečiuojasi pas panelę Meti, drovią ir labai gerą mirusio kunigo dukterį. Čia sutinkame flaneliu aprengtą karvę, kadaise atstumtą meilę ir vagių baimę, apimančią visą miestelį. Elizabeta Gaskel pasakoja apie šiuos mažus gyvenimus su švelniu humoru. Juokinga ir jaudinanti knyga apie tylų gerumą ir savitarpio pagalbą. Sudarytas iš trumpų scenų, tarsi apsilankymų, romanas lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Septyniolikmetė Katrina Morland, kunigo duktė, dievina siaubo romanus. Išvykusi į Batą, balių ir mineralinių vandenų miestą, ji susidraugauja su žavia Izabela Torp ir Henriu Tilniu, jaunu humoro kupinu kunigu. Kai Henrio tėvas pakviečia ją į savo seną Nortangerio abatiją, Katrina mano gyvenanti viename iš savo romanų: audringa naktis, senoviniame balde paslėpti popieriai, paslaptinga ponios Tilni mirtis. Džeinė Ostin čia švelniai šaiposi iš madingų savo laikų romanų ir iš visko, ką gali prigalvoti vaizduotė. Dėl humoro ir gyvų dialogų šį romaną smagu skaityti kalba, kurios mokotės.

Silvija turi tekėti už Doranto, kurio niekada nematė. Kad galėtų jį stebėti neatpažinta, ji užima savo tarnaitės Lizetės vietą. Bet Dorantas sugalvojo lygiai tą patį ir atvyksta persirengęs tarnu. Tada kiekvienas įsimyli tą, kurį laiko tarnu, ir nebežino, ką daryti su savo širdimi. Tai garsiausia Marivo komedija, labai subtilus kaukių ir jausmų žaidimas. Jos autorius net davė prancūzų kalbai žodį: „marivodažas“, taip prancūzai vadina žaismingą, rafinuotą flirtą. Parašytą gyvais ir trumpais dialogais, ją lengvai skaitysite kalba, kurios mokotės.

Neapolyje, kol tėvų nėra, Oktavas ir Leandras įsimylėjo. Bet šie du šykštūs seniai niekada nepriimtų sūnų pasirinkimo. Tarnas Skapenas išgelbsti juos, sugalvodamas klastą po klastos tėvams apgauti, ir net uždaro vieną iš jų į maišą ir prilupa. Farsas ir sąmojis susipina šioje komedijoje, kurioje Moljeras parašė vieną garsiausių savo replikų: „Ko, po velnių, jam reikėjo toje galeroje?“ Parašytą gyvais ir trumpais dialogais, ją lengvai skaitysite kalba, kurios mokotės.

Henkas Morganas, Konektikuto ginklų gamyklos cecho viršininkas, gauna smūgį į galvą ir pabunda karaliaus Artūro Anglijoje, VI amžiuje. Pasmerktas sudeginti ant laužo, jis išsigelbsti paskelbdamas saulės užtemimą, kurio datą žino, ir iš karto laikomas burtininku, galingesniu už Merliną. Tapęs „Bosu“, jis Apvaliojo stalo riterių šalyje įveda telegrafą, laikraščius ir mokyklas. Markas Tvenas linksminasi šiuo dviejų epochų susidūrimu viename pačių pirmųjų kelionių laiku romanų. Kupinas humoro ir gyvų dialogų, romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Šiame rinkinyje proza papasakota keturiolika Šekspyro komedijų ir romantinių dramų. Čia sutinkame ištremtą burtininką iš „Audros“ jo saloje, elfus, keliančius sumaištį Atėnų miške, Venecijos pirklį, susidūrusį su lupikautoju, dvynius, kuriuos nuolat painioja, ir merginą, persirengusią berniuku. Parašytos 1807 metais Merės Lem jauniesiems skaitytojams, šios nesusipratimų, persirengimų ir laimingų pabaigų kupinos istorijos yra labai švelnus įėjimas į Šekspyro pasaulį. Kiekvieną trumpą ir aiškų pasakojimą perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.