Pilnas katalogas

Po ilgų metų Paryžiuje Liubovė Ranevskaja grįžta į savo provincijos dvarą, paskendusį skolose. Reikia nuspręsti, kas bus su vyšnių sodu, jos vaikystės sodu. Aplink ją susirenka brolis, dukterys, senas tarnas, amžinas studentas ir pirklys, kurio tėvas buvo šios šeimos baudžiauninkas. Tai paskutinė Čechovo pjesė, kurią jis pats vadino komedija: joje susipina juokas ir melancholija, švelnus atsisveikinimas su nykstančiu pasauliu. Parašyta vien dialogais, ši trumpa pjesė lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Harpagonas, turtingas miestietis, apsėstas savo aukso pilnos skrynelės, nori sutuokti vaikus su turtingais jaunikiais ir nuotakomis, kad nieko neišleistų, o pats vesti jaunąją Marianą. Bet jo sūnus Kleantas kaip tik myli Marianą, duktė Elizė myli Valerą, o gudrus tarnas jau pastebėjo skrynelę. Tai viena garsiausių Moljero komedijų. Jos herojus tapo bendriniu prancūzų žodžiu, „harpagonas“, o jo šūksnis „Be kraičio!“ juokina jau daugiau nei tris šimtmečius. Parašyta gyvais dialogais ir kupina nesusipratimų, ši pjesė lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

1751 metais Edinburge jaunas Deividas Balfuras ką tik gavo palikimą. Jis nori liudyti, kad išgelbėtų nekaltą žmogų, apkaltintą politine žmogžudyste, bet valdžios vyrai jau išsirinko kaltininką ir nori neleisti Deividui prabilti. Tuo pat metu jis sutinka Katrioną Dramond, stipraus būdo merginą iš Škotijos aukštumų. Sąmokslai, pavojai ir meilės istorija susipina neramioje XVIII amžiaus Škotijoje, kur Deividas vėl sutinka Alaną Breką, savo maištingą ir pasipūtusį draugą. Pasakojamas paties Deivido, su daugybe dialogų, romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Anglijos kaime Ema Vudhaus, jauna, graži, turtinga ir savimi pasitikinti, mėgsta piršlauti kitiems. Ji globoja Harietą, neturtingą merginą, ir nusprendžia savaip surasti jai vyrą. Bet Ema prastai supranta, kas dedasi širdyse, pradedant savąja. Nesusipratimų kupina komedija, kurioje Džeinė Ostin švelniai šaiposi iš savo herojės, o mes juokiamės iš jos klaidų, kol atpažįstame jose save. Sąmojingi dialogai su malonumu skaitomi kalba, kurios mokotės.

Juros lentpjovio sūnus Žiulienas Sorelis yra neturtingas, išdidus ir ambicingas ir slapta žavisi Napoleonu. Tapęs Verjero mero namų mokytoju, jis suvilioja jo žmoną ponią de Renal. Paskui, nuo Bezansono seminarijos iki markizo de La Molio rūmų Paryžiuje, jis kopia visuomenės, kuri jį niekina, laiptais. Tai didysis Stendalio romanas apie ambiciją ir meilę. Žiulienas, vienas prieš visą visuomenę, yra vienas žaviausių literatūros herojų. Kai vertimas visada prieš akis, šį šedevrą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Andalūzijoje keliaujantis mokslininkas sutinka ieškomą banditą don Chosė, o paskui Kordoboje čigonę, kuri buria ateitį: Karmen. Po kelių mėnesių jis vėl randa don Chosė kalėjime, išvakarėse prieš egzekuciją, ir klausosi jo gyvenimo istorijos. Jaunas kareivis, kuriam žadėta karjera, don Chosė viską prarado tą dieną, kai sutiko Karmen. Laisva ir įžūli, Karmen nepasiduoda niekam: ji tapo viena garsiausių herojių pasaulyje, tad jos vardas jau pats savaime reiškia aistrą. Šį trumpą pasakojimą perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Per šventę Pirėjuje, Atėnų uoste, Sokratas su draugais klausia, kas yra teisingumas ir ar teisingas žmogus laimingesnis už neteisingą. Kad atsakytų, Sokratas įsivaizduoja idealų miestą, valdomą filosofų. Čia jis papasakoja garsųjį olos mitą: grandinėmis surakinti kaliniai laiko šešėlius ant sienos tikrove. Jau daugiau nei du tūkstančius metų ši knyga kursto diskusijas apie valdžią, auklėjimą ir tiesą. Ji ir šiandien padeda paklausti, kas turėtų valdyti ir kodėl. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį dialogą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Septyniolikos metų kavalierius de Grijė, jaunuolis iš geros šeimos, Amjene sutinka gražuolę Manon Lesko, kurią veža į vienuolyną. Jis tuoj pat pabėga su ja ir dėl jos atsisako visko: šeimos, turto, garbės. Tarp pabėgimų, sukčiavimo kortomis ir kalėjimų jis seks ją net į Luizianą. Manon myli de Grijė, bet myli ir prabangą, ir čia slypi visa jos paslaptis: niekada nežinome, ar ji jį išduos, ar seks paskui jį. Pasirodęs 1731 metais, šis pasakojimas išlieka viena gražiausių aistros istorijų literatūroje. Papasakotą paties de Grijė, jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Slaptas karaliaus Uterio sūnus, jaunasis Artūras auga pas riterį Ektorą, nieko nežinodamas apie savo kilmę. Penkiolikos metų jis ištraukia iš akmens kalaviją, kurio nė vienas didikas nepajėgė pajudinti, ir tampa karaliumi. Prie Apvaliojo stalo Lanselotas, Tristanas ir Galahadas leidžiasi į nuotykius ir Gralio paieškas. Merlinas, Ekskaliburas, Kamelotas: šios legendos, čia papasakotos pagal Tomą Malorį, įkvėpė nesuskaičiuojamas riterių istorijas. Papasakotos aiškiu ir gyvu stiliumi, jos su malonumu skaitomos kalba, kurios mokotės.

Diogenas Laertietis pasakoja senovės Graikijos filosofų gyvenimus ir idėjas, nuo Talio iki Epikūro. Matome, kaip Talis, žiūrėdamas į žvaigždes, įkrenta į griovį, o Diogenas Cinikas vidury dienos su žibintu rankoje ieško žmogaus arba prašo Aleksandro Didžiojo pasitraukti, kad neužstotų jam saulės. Juokingi ar stebinantys anekdotai daro didžiuosius mąstytojus artimus ir žmogiškus. Matydami, kaip kiekvienas gyveno, suprantame, ką jis mąstė: tai gyvi vartai į filosofijos ištakas. Kiekvienas gyvenimas yra atskiras pasakojimas, ir knygą skaitysite savo tempu kalba, kurios mokotės.

Paryžius, 1819 metai. Kukliame Voker pensione senasis Gorijo, buvęs vermišelių gamintojas, viską sau atsako dėl dviejų dukterų, ištekėjusių į aukštuomenę. Jo jaunas kaimynas Rastinjakas, neturtingas studentas iš provincijos, svajoja patekti į tą spindintį pasaulį. Paslaptingas Votrenas, kitas pensiono gyventojas, paaiškina jam negailestingas jo taisykles. Šis romanas pavertė Rastinjaką bendriniu prancūzų žodžiu, reiškiančiu ambicingą jaunuolį. Tai viena „Žmogiškosios komedijos“ viršūnių, apie pinigus, ambiciją ir tėvo meilę. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Balzako romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Senųjų legendų Ispanijoje medžiotojas prie paslėpto šaltinio randa žaliaakę moterį. Jaunas poetas naktį vejasi nepažįstamąją, kuri galbūt tėra mėnulio spindulys. Kitur aklas vargonininkas groja muziką, kuri nugali mirtį. Į šį rinkinį sudėti šeši tokie pasakojimai, tarp sapno ir šiurpulio. Bekeras, didis ispanų romantizmo poetas, pasakoja juos lyg prie židinio, paprastu ir muzikaliu stiliumi. Kiekvienas pasakojimas trumpas, ir jį perskaitysite vienu atsikvėpimu kalba, kurios mokotės.

Lu Sinas prisimena savo vaikystę ir jaunystę: šimto augalų sodą, kuriame žaidė, seną auklę ir jos padovanotą knygą apie pabaisas, šventyklos šventę, kurią galėjo pamatyti tik atsakęs pamoką. Paskui ateina tėvo liga ir studijų metai Japonijoje pas profesorių Fudžino. Dešimt saldžiai karčių prisiminimų, kuriuose atrandame didžiausio moderniosios Kinijos rašytojo vaikystę ir senąją Kiniją. Šią trumpą knygą skaitysite prisiminimą po prisiminimo kalba, kurios mokotės.

Vienuolika novelių apie XX amžiaus trečiojo dešimtmečio Kiniją. Čia sutinkame našlę, kurią per Naujuosius metus atstumia visas kaimas, nusivylusį mokslinčių, vieną geriantį smuklėje, jauną porą, kurią išskiria skurdas, ir vyrą, norintį užgesinti amžinąją savo kaimo šventyklos lempą. Po „Šauksmo“ Lu Sinas, didžiausias moderniosios Kinijos rašytojas, čia pateikia intymesnių istorijų, kurios švelniai ir blaiviai rodo besikeičiančią šalį. Novelės trumpos, ir jas skaitysite po vieną kalba, kurios mokotės.

Našlaitė Denisa su dviem mažais broliais atvyksta iš Normandijos į Paryžių. Jos dėdę, smulkų audinių pirklį, nuskurdina priešais esanti didelė parduotuvė „Moterų laimė“. Denisa įsidarbina joje pardavėja, kitų darbuotojų pašiepiama, ir pamažu patraukia savininko, ambicingojo Oktavo Murė, dėmesį. Milžiniški skyriai, akinančios vitrinos, nesiskaitydamos išlaidaujančios pirkėjos: Zola pasakoja apie didžiųjų parduotuvių gimimą ir apie dorą merginą, kurios pinigais nenupirksi. Kai vertimas visada prieš akis, ši įtraukianti istorija lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Dvi jaunystės meilės istorijos. „Pirmojoje meilėje“ šešiolikmetis berniukas, atostogaujantis kaime, pasiduoda kaimynės, jaunos kunigaikštytės, apsuptos gerbėjų, žavesiui ir sužino, kiek meilė gali kainuoti. „Asioje“ keliautojas prie Reino sutinka laisvą, išdidžią ir nenuspėjamą jauną moterį ir delsia pasakyti jai, ką jaučia. Turgenevas santūriai ir su nostalgija pasakoja apie šias niekada nepamirštamas meiles. Parašytos skaidriu ir švelniu stiliumi, šios dvi istorijos su malonumu skaitomos kalba, kurios mokotės.

1930 metais Žakas Benvilis keturiasdešimčia trumpų skyrių pasakoja vaikams Prancūzijos istoriją, nuo Versingetorikso iki Didžiojo karo. Čia matome Chlodvigą ir Suasono vazą, Žaną d'Ark prie Orleano, Henriką IV ir jo „vištą puode“, Napoleoną prie Austerlico. Knygoje pasakojamos istorijos, o ne datos, ir ją puošia šešiasdešimt devynios Žobo, didžiojo savo laikų iliustratoriaus, graviūros. Tai paprastas ir gyvas įėjimas į Prancūzijos istoriją. Parašyta jauniesiems skaitytojams, paprastais sakiniais, ji lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

Vieną lapkričio sekmadienį Ogiustenas Molnas, drąsus paauglys, atvyksta į Sent Agatos mokyklą ir sužavi Fransua, mokytojo sūnų. Per vieną slaptą išvyką Molnas pasiklysta ir atsiduria paslaptingame dvare, kur ruošiama keista šventė. Ten jis sutinka merginą, kurios ieškos visą likusį gyvenimą. Paauglystės, svajonės ir nostalgijos romanas, nepaliestą išsaugantis tos akimirkos prisiminimą, kai tikime, kad viskas įmanoma. Fransua pasakoja istoriją kaip prisiminimą, ir romanas su malonumu skaitomas kalba, kurios mokotės.

Trojėnai pasiekė graikų laivus, ir laivynui gresia ugnis. Patroklas, Achilo draugas, gauna leidimą nešioti jo ginklus, kad juos atremtų, bet krinta nuo Hektoro smūgių. Iš skausmo pametęs galvą, Achilas grįžta į kovą su dievo Hefaisto nukaltais šarvais ir ieško Hektoro prie Trojos sienų. Šiame antrajame tome yra garsiausi poemos puslapiai: apie gedulą, kerštą ir gailestį, kurį priešas dar gali sukelti. Po beveik trijų tūkstančių metų jie neprarado savo jėgos. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį pasakojimą galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Ketvirtasis „Užkapio memuarų“ tomas apima metus nuo 1815 iki 1828. Šatobrijanas pasakoja apie Šimtą dienų, kurias praleidžia Gente šalia karaliaus Liudviko XVIII, ir apie Vaterlo mūšį, kurio griaudėjimą girdi iš tolo. Paskui ateina Napoleono tremtis ir mirtis Šventosios Elenos saloje. Šatobrijanas pasakoja ir apie savo karjerą: jis buvo pasiuntinys Berlyne ir Londone, paskui užsienio reikalų ministras. Svarbus liudininkas iš vidaus pasakoja apie Napoleono žlugimą ir karalių sugrįžimą bei piešia savo draugės ponios Rekamjė portretą. Kai vertimas visada prieš akis, šiuos garsius memuarus galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Vaikystėje Markas Tvenas svajojo vairuoti garlaivį Misisipe. Jaunystėje jis tampa locmano mokiniu ir turi atmintinai išmokti kiekvieną upės vingį ir kiekvieną seklumą, dieną ir naktį. Po dvidešimties metų jis grįžta prie upės ir pamato, kiek pasikeitė pasaulis. Prisiminimai, anekdotai ir humoro kupini portretai: šioje knygoje jis paaiškina, iš kur kilo jo slapyvardis „Mark Twain“, upės gylį matuojančių jūreivių šūksnis. Kupina išgyventų istorijų, ši knyga lengvai skaitoma kalba, kurios mokotės.

V amžiuje prieš mūsų erą Atėnai ir Sparta, du didžiausi Graikijos miestai, kariauja beveik trisdešimt metų. Tukididas, šį karą išgyvenęs atėniečių karvedys, pasakoja apie mūšius, Atėnus ištikusį marą, Periklio kalbas ir pražūtingą žygį į Siciliją. Jis siekia suprasti, kas stumia žmones į karą: baimė, interesas, garbė. Jo pamokos tebegalioja: apie „Tukidido spąstus“ kalbama ir šiandien, kai kylanti galia kelia nerimą įsitvirtinusiai. Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį istorijos klasikos kūrinį galite skaityti kalba, kurios mokotės.

Indijoje sumaišomi du kūdikiai: kapitono ir seržanto sūnūs. Nežinodamas, kuris yra jo, kapitonas Klintonas augina abu berniukus kaip dvynius, Rupertą ir Edgarą. Šešiolikos metų Edgarui nepažįstama moteris pasako esanti jo tikroji motina, ir jis pabėga, kad svetima pavarde įstotų į kariuomenę. Su juo plaukiame Nilu kartu su ekspedicija, pasiųsta gelbėti generolo Gordono, 1884 metais apsupto Chartume. Pasakojimas apie karą ir brolišką draugystę, atidžiai sekantis visai tikrą žygį. Kupinas veiksmo, jis lengvai skaitomas kalba, kurios mokotės.

Vieną rugpjūčio rytą ištisi ligonių ir piligrimų traukiniai išvyksta iš Paryžiaus į Lurdą. Traukinyje Marija, jauna moteris, nebegalinti vaikščioti, tikisi pasveikti. Šalia jos keliauja abatas Pjeras Fromanas, jos vaikystės draugas, tapęs kunigu, bet praradęs tikėjimą: ji meldžiasi ir už tai, kad jis vėl įtikėtų. Romano veiksmas vyksta per penkias dienas, tarp minių ir ligonių. Zola parodo milžinišką viltį tų, kurie laukia stebuklo, ir kelia klausimą, liečiantį kiekvieną: kuo tikėti kančios akivaizdoje? Kai vertimas visada prieš akis, šį didįjį Zola romaną galite skaityti kalba, kurios mokotės.