Pilnas katalogas

Romanas apie Amerikos Vakarus. Apie 1890-uosius metus prie Kutenėjaus upės, netoli Kanados ir JAV sienos, šešiolikmetė mergina, viena gyvenanti tarp indėnų, šoka į ledinį vandenį gelbėti vaiko. Danas Overtonas, visoje apylinkėje gerbiamas vedlys, nusiveža ją gyventi pas baltuosius, į Sinos Ferio gyvenvietę Aidaho valstijoje. Ten ji vadina save Montana, atsisako pasakyti, iš kur atvyko, ir saugo slaptą vietos, kurioje gausu aukso, planą. Gyvas laisvos ir drąsios herojės portretas miškų ir aukso ieškotojų krašte.

Anglų meilės romanas. Devyniolikmetė Italijoje gimusi Stella pabėga iš pensiono Florencijoje ir randa prieglobstį pas savo dėdę Džeimsą Etridžą, seną svajingą dailininką, gyvenantį prie Temzės. Ten ji sutinka lordą Lesterį, karštakošį kaimyninio Vindvordo dvaro paveldėtoją. Tarp jų stoja kilmingos šeimos puikybė, mat ji jam numačiusi kitą moterį, ir Džasperas Adelstonas, teisininkas, pasiryžęs viskam, kad vestų Stellą. Netikėtų posūkių kupina meilės istorija su atvira ir spontaniška heroje.

Prieš pat 1848 metų revoliucijas parašytas šis trumpas tekstas pateikia visuomenių istoriją kaip klasių kovų virtinę. Marksas ir Engelsas aprašo buržuazijos iškilimą, pramonės pertvarkytą darbą ir proletariato, jų nuomone pašaukto susiorganizuoti, susiformavimą. Jie išdėsto savo programą ir apžvelgia kitas savo meto socialistines sroves. Veikalas nagrinėja ekonominės ir politinės galios santykius. Autoriai paverčia jį atsišaukimu, kurio formuluotės paženklino politinį žodyną.

Milžiniškas vėžlys išgelbsti žmogų, kuris kadaise jį gydė, jauniausias iš trijų koačių jauniklių nepaklūsta motinai, o flamingas brangiai sumoka už savo tuštybę. Šios aštuonios pasakos suteikia žodį Paranos pakrančių gyvūnams, kurie dirba, barasi ir mokosi iš savo klaidų. Žmonės juose pasirodo kaip medžiotojai ar sužeistieji, o miškas gyvena toliau ir be jų. Rinkinys kalba apie atsargumą, savitarpio pagalbą ir dėsnius gamtos, kuri nieko neatleidžia. Kiroga, rašęs savo vaikams, sujungia pasakos apie gyvūnus humorą su žmogaus, pačio gyvenusio tose vietose, tikslumu.

Du aukštuomenės jaunuoliai meluoja, kad išsisuktų nuo savo pareigų. Džekas, rimtas globėjas kaime, išsigalvojo jaunesnį brolį ir prisiima jo vardą, kai važiuoja pasilinksminti į Londoną; Aldžernonas išsigalvojo sergantį draugą Banberį, kurį neva lanko kaskart, kai jam įkyri kokia nors pasaulietinė pareiga. Dvi jaunos moterys, abi pasiryžusios mylėti tik šį vardą turintį vyrą, suveda abi apgaules akis į akį. Pjesėje kalbama apie santuoką, Viktorijos laikų padorumą ir papročius, kuriuos replikos vieną po kito apverčia aukštyn kojomis. Vaildas kuria glaustą komediją, kurioje kiekvienas sąmojis stumia veiksmą į priekį.

Laura gyvena vienui viena su tėvu nuošalioje Štirijos pilyje, toli nuo kaimynų. Karietos nelaimė atveda po jų stogu jauną viešnią Karmilą, kurios glebumas ir grožis iškart sužavi namus. Draugystei stiprėjant, Laura silpsta, o aplinkiniuose kaimuose ima kartotis nepaaiškinamos mirtys. Pasakojimas nagrinėja draudžiamą geismą, jaunos merginos pavergimą ir baimę, kuri įsitvirtina uždaroje erdvėje. Le Fanu ketvirtadaliu amžiaus anksčiau nei Drakula nubrėžia ilgaamžius vampyro paveikslo bruožus.

Vestfalijos pilyje augintas Kandidas iš savo mokytojo Pangloso išmoksta, kad geriausiame iš galimų pasaulių viskas yra geriausia. Išvytas už pabučiuotą Kunigundą, jis patiria karą, inkviziciją, Lisabonos žemės drebėjimą ir Amerikos kolonijas. Kiekviena nelaimė tikrina optimizmo pamoką, kurią jis kartoja vis mažiau ja tikėdamas. Apysaka nagrinėja blogį, Apvaizdą, vergovę ir sistemų, kurios teigia viską paaiškinančios, tuštybę. Volteras rašo labai trumpais skyriais, kuriuose ironija atstoja įrodymą.

Per 1870 metų karą dešimt keleivių tuo pačiu diližanu palieka prūsų okupuotą Ruaną: įtakingi miestiečiai, dvi vienuolės, demokratas ir prostitutė, pravardžiuojama Riebalų gumulu. Prūsų karininkas sulaiko juos užeigoje ir iškelia savo sąlygas, o keleiviai sužino, ko iš tiesų vertos jų nuostatos. Jauna moteris, vienintelė pasidalijusi su jais savo maistu, tampa visokio spaudimo taikiniu. Aplink šią istoriją rinkinyje sudėta dar vienuolika Mopasano novelių, nesusijusių su karu: pasakojimai apie santuokas, neištikimybę, pinigus ir smulkius miesčioniškus sandėrius. Rinkinys, atskleidžiantis tikslų ir ironišką Mopasano žvilgsnį į visuomenės veidmainystę.

XIX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Kaukaze keli balsai pasakoja apie tą patį žmogų: Pečioriną, blizgantį, blaivų ir griaunantį rusų karininką. Senas kapitonas papasakoja apie jaunos čerkesės pagrobimą, o šį pasakojimą užrašęs keliautojas vėliau randa dingusiojo užrašus. Juose skaitome apie vasarą prie vandenų, kur Pečiorinas iš nuobodulio suvedžioja kunigaikštytę, ir apie dvikovą, kurią jis veda kaip eksperimentą. Romanas nagrinėja nuobodulį ir tai, ką karta daro su nepanaudotomis savo jėgomis. Lermontovas sukuria suskaidytą portretą, kuriame pasakojimų tvarka svarbi ne mažiau už faktus.

Vienas savo Normandijos namuose gyvenantis vyras rašo dienoraštį apie negalavimus, prasidėjusius praplaukus brazilų trimasčiui. Jis blogai miega, naktį išgeria vandenį iš grafino to neprisimindamas ir įsitikina, kad šalia gyvena nematoma būtybė. Iš pradžių metodiški užrašai virsta kova su buvimu, kurio jis negali nei parodyti, nei įvardyti. Aplink šį pasakojimą knygoje surinktos kitos Mopasano novelės, kuriose baimė ir kasdienis žiaurumas ardo ankštus gyvenimus. Autorius nagrinėja ribą tarp haliucinacijos ir tikrovės, niekada jos galutinai nenubrėždamas.

Kanados rašytojo Artūro Stringerio romanas, išleistas 1915 metais ir parašytas dienoraščio forma. Jauna moteris iš Niujorko aukštuomenės, staiga netekusi turtų, beveik negalvodama išteka už Duncano McKailo, škotų kilmės kanadiečio, buvusio inžinieriaus, dabar auginančio kviečius Vakarų Kanadoje. Ji susipažįsta su lentų trobele prerijos viduryje, samdiniu švedu, vištomis, virtuve ir vienatve. Diena po dienos ji viską pasakoja draugei Matildai Anai, likusiai Europoje. Humoro ir atvirumo kupinas pasakojimas apie tai, kaip mokomasi naujo gyvenimo ir santuokos.

Šešis Senekos dialogus, kiekvieną skirtą artimam žmogui, čia jungia viena knyga. Pirmasis teigia, kad gyvenimas nėra trumpas, tik iššvaistomas užsiimant viskuo, išskyrus gyvenimą; kiti kalba apie sielos ramybę, laimingą gyvenimą ir mokslingą laisvalaikį. Lieka išminčiaus tvirtumas, kurio nepasiekia įžeidimas, ir klausimas apie nelaimę, ištinkančią gerus žmones. Šie tekstai nagrinėja laiko naudojimą, aistrų valdymą ir tai, kas iš tikrųjų nuo mūsų priklauso. Seneka rašo labiau kaip patarėjas nei kaip teoretikas, formuluotėmis, sukurtomis įsiminti.

Kentukyje jaunoji Patricija Adair turi išgelbėti Rosemeade – šeimos namus, kuriuose gyvena jos senelis. Ji parašo pjesę pagal savo prosenelės meilės laiškus. Niujorke prodiuseris Godfris Vandefordas nusiperka pjesę jos neperskaitęs: jis nori, kad ji žlugtų ir būtų pamoka jo žvaigždei. Tačiau Patricija atvyksta į Brodvėjų kupina pasitikėjimo, ir jis ją įsimyli. Gyvas ir kupinas humoro meilės romanas, kurio veiksmas vyksta tai Kentukio pievose, tai teatrų pasaulyje.

Lamančos bajoras tiek prisiskaitė riterių romanų, kad išsiruošia į kelius don Kichoto vardu. Sėdėdamas ant kuino ir lydimas plepaus bei praktiško valstiečio Sančo Pansos, jis laiko užeigas pilimis, o malūnus milžinais. Jo žygiai baigiasi mušimu ir nesusipratimais, o ginklanešys vis laukia pažadėtos salos. Romanas nagrinėja atotrūkį tarp idealų ir pasaulio bei tai, ką vieno žmogaus beprotybė atskleidžia apie iš jo besišaipančius. Servantesas jungia farsą ir melancholiją pasakojime, kuris pats išsigalvoja savo komentatorius.

Įsikūręs apleistame Provanso malūne, pasakotojas siunčia Paryžiaus skaitytojams krašto ir jo žmonių istorijas. Čia sutinkame pono Segeno ožkelę, Kukunjano kleboną, korsikiečius švyturio prižiūrėtojus ir savo kaime užmirštą senolių porą. Pasakojimai kaitalioja farsą, legendą ir trumpas scenas, kuriose visas gyvenimas telpa keliuose puslapiuose. Rinkinys nagrinėja kaimiškąjį Provansą, nykstančius jo amatus ir iš tolo į jį žvelgiančio žmogaus ilgesį. Dodė rašo paprasta ir muzikalia proza, kurioje pro humorą dažnai prasiveržia melancholija.

Amerikiečių meilės romanas. Turtingas amerikietis Edvardas Kortlandas po dvejų metų Birmos džiunglėse grįžta į Paryžių, norėdamas vėl pamatyti Norą Harigan, airių kilmės amerikiečių dainininkę, kuri Operoje dainuoja Eleonoros da Toskanos vardu. Kai jis įsiveržia į jos butą, ji iššauna iš revolverio, bet nepataiko, o paskui dingsta, ir laikraščiai prabyla apie pagrobimą. Veiksmas persikelia į Komo ežero krantus, kur jai įkyriai piršasi vienas princas. Kas tarp jų įvyko prieš dvejus metus, lieka paslaptis, kurią romanas pamažu atskleidžia tarp komedijos ir įtampos.

Biografija, išleista 1884 m. serijoje apie garsias moteris. Florence Fenwick Miller pasakoja anglės Harriet Martineau gyvenimą: ji gimė 1802 m. Noridže šeimoje, kilusioje iš prancūzų protestantų pabėgėlių. Nuo paauglystės kurčia ir neturinti uoslės, ji tampa rašytoja ir pelno milžinišką sėkmę apsakymais, aiškinančiais ekonomiką. Knyga seka jos kelionę į Jungtines Valstijas, kur ji pasisakė prieš vergiją, penkerius ligos metus, Auguste’o Comte’o vertimą ir straipsnius didžiajam Londono laikraščiui. Laisvos ir nenuilstančios moters portretas, paremtas neskelbtais laiškais.

Kelionių ir istorijos knyga, išleista Bostone 1910 m. Franciso Miltouno slapyvardžiu. Autorius lanko Prancūzijos karalių rezidencijas Paryžiuje ir aplink sostinę: Luvrą, Tiuilri, Pale Rojalį, Vanseną, Fonteneblo, Versalį, Sen Žermen an Lė, Rambujė, Šantiji, Kompjenį. Jis pasakoja ir apie prancūziškų sodų meną bei didžiąsias karališkąsias medžiokles. Vietoj datų jis renka senųjų metraštininkų paliktus anekdotus. Gyvas pasivaikščiojimas per Prancūzijos istorijos šimtmečius.

Devyniuose aforizmų skyriuose Nyčė puola filosofų prietarus ir jų pretenziją į nesuinteresuotą tiesą. Jis tiria moralinių vertybių kilmę, skiria ponų ir vergų moralę ir abejoja savo laiko religiniais tikrumais. Jo pastabos keliauja nuo pažinimo teorijos iki papročių kritikos. Knyga nagrinėja tai, ko vertos pačios vertybės ir iš kur jos semiasi autoriteto. Autorius dėsto provokuojančią mintį, rašomą fragmentais, o ne nuosekliais įrodymais.

Anglų humoristinis romanas. Londone jaunas advokatas be klientų ir rašytojas be leidėjo Lionelis Mortimeris nebeišgali sumokėti nuomos. Jis sustabdo pasibaidžiusį arklį ir ateina į pagalbą jaunai moteriai Beatričei Bler, kuri papasakoja jam apie slaptą sutartį, kurios trokšta vyriausybės, ir paprašo padėti įsilaužti į vieną namą, kad ją atgautų. Lionelis mielai sutinka. Į reikalą įsipainioja ir kiti veikėjai, tarp jų Tonis Vaildas, turtingas dykinėtojas, ieškantis stiprių pojūčių, o istorija nuveda iki kaimo smuklės. Lengvas nuotykis, kupinas netikėtų posūkių ir humoro.

Prieš aštuonerius metus Ana Eliot artimųjų patarta nutraukė ryšius su neturtingu jūrų karininku. Tapusi nepastebima dukterimi šeimoje, kurią pražudė tuštybė, ji sulaukia sugrįžtančio kapitono Ventvorto, dabar turtingo ir visų ieškomo. Susitikimai kartojasi ankštame rate, kur niekas nesakoma atvirai ir kur visi vieni kitus stebi. Romanas nagrinėja gailestį, tylią ištikimybę ir svetimų patarimų svorį, kai jų paklūstama prieš save. Ostin renkasi rimtesnį toną, atidų prarastam laikui ir tam, ko reikalauja antroji galimybė.

Vieną rytą banko prokuristą Jozefą K. jo kambaryje suima du sargybiniai, kurie nieko nesako apie kaltinimą ir palieka jį laisvą eiti į kontorą. Byla tęsiasi jam taip ir nepaaiškinta, priemiesčio namo palėpėse, kur posėdžiauja bylų prikrautas teismas. K. lankosi pas sergantį advokatą, pas dailininką, gyvenantį iš teisėjų, ir pas prekybininką, kurį prarijo jo paties procesas. Kiekvienas žingsnis įklampina jį į administraciją, kurios aukštesnių pakopų niekas nėra matęs. Po Kafkos mirties išleistas romanas nagrinėja kaltę, valdžią ir instanciją, kurios niekada nepasiekiama.

Britų rašytojo Komptono Makenzio romanas, išleistas 1911 metais. XVIII amžiuje išgalvotas Anglijos kurortinis miestelis Curtain Wells gyvena vonių, balių ir lošimo stalų ritmu, valdomas Beau Ripple’o, elegancijos teisėjo. Jaunajai Phyllidai Courteen, kuriai motina dėl palikimo nori sutrukdyti ištekėti, meilinasi Francis Vernonas, didelių skolų prislėgtas lošėjas, kalbantis apie bendrą pabėgimą, o jaunas poetas Charlesas Lovely stengiasi laimėti jos širdį. Sąmojinga papročių komedija, parašyta XVIII amžiaus kalba.

Amerikiečių romanas. Kentukis, 1925 metai. Šešiolikmetė Elen Gedi dirba šeimos ūkyje, kurį įkūrė protėvis prancūzas. Jos tėvas, griežtas katalikas, visas viltis deda į jaunesniąją seserį Frenkę, kuri mokosi skambinti fortepijonu. Elen įsimyli Kristianą, jauną samdinį, kuris pasielgia su ja smurtiškai ir dingsta; pastojusi ji slepia savo padėtį nuo šeimos ir palieka ūkį. Romanas seka ją beveik dvylika metų, per Didžiąją depresiją, metų laikų, gyvulių ir liaudies dainų ritmu. Jautrus ir nepagražintas kaimo gyvenimo portretas.